paprotys

Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisėjų rinkimas seimeliuose

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Bajorija seimuose ir seimeliuose reikalavo pertvarkyti vyriausiąjį teismą ir perduoti apeliacinius teismus bajorijai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 307

Todėl bajorija seimuose ir seimeliuose nuolat reikalavo, kad vyriausiasis teismas būtų kitaip sutvarkytas ir kad sparčiau veiktų. Be to, ji reika- lavo, kad didysis kunigaikštis atsisakytų ir nuo apeliacinių teismų, kaip kad atsisakė nuo žemesniųjų, ir paliktų juos bajo- rijai. Gana ilgą laiką bajorija čia nieko nelaimėjo. Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruošdamasis į karą prieš Maskvą (1578 m.), atsisakė nuo savo teismų ir įkūrė pačios bajorijos renkamą tri- bunolą Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje.

t-002aukstas

Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo galutinai įkurtas 1581 m., o jo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 307

Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galu- tinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.