Santrauka
), 43 Puslapis 60 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS prijde na Połołckie Kniazi na Rohwołomiesłi Welikij Mstisław Vdodymerowicz Manamat i Pdtesk wziął, a Rohvdodowiczy zabieżali w Carhrad. Litwa w tu poru dan dajasze Kniaziem Pdockim, a wiadoma swoimi. 72 Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta. 75 Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 ), 43 ## Puslapis 60 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS prijde na Połołckie Kniazi na Rohwołomiesłi Welikij Mstisław Vdodymerowicz Manamat i Pdtesk wziął, a Rohvdodowiczy zabieżali w Carhrad. Litwa w tu poru dan dajasze Kniaziem Pdockim, a wiadoma swoimi. | c-001 | |
| t-002 72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta. | c-002 | |
| t-003 75 ## Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais. | c-003 | |
| t-004 77 ## Puslapis 94 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Jeigu dabar išnagrinėtume viską, ko tik kelerių metų tarps niu būta Ordino santykiuose arba su Lenkijos karaliumi, kad ir Pamario valdymo klausimu, arba su lenkų vyskupais dėl dešimtinės ir šv. | c-004 | |
| t-005 ], į ugnį įmetę ir dėl ko ta pastaba įdėta į abu laiškus Ordino broliams, o jos trūksta 95 ## Puslapis 112 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiške Vokietijos miestams? | c-005 | |
| t-006 Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šven tykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 ## Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiu ma. | c-006 | |
| t-007 I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno. | c-007 | |
| t-008 116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. | c-008 | |
| t-009 Acta, tai yra 117 ## Puslapis 134 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Ordino pagalbos. | c-009 | |
| t-010 51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi. | c-010 | |
| t-011 Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne. | c-011 | |
| t-012 130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. | c-012 | |
| t-013 133 ## Puslapis 150 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS gyveno kryžiuočių sostinėje Marienburge. | c-013 | |
| t-014 — • — 137 ## Puslapis 154 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS tarp miesto gyventojų, mat nemažą dalį miestiečių sudarė rusinai ir rusų vienuoliai, žmonių vadinami „čiornais", tie, kurie nuo Gedimino laikų, kaip matėme, turėjo savo vie nuolyną. | c-014 | |
| t-015 144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. | c-015 | |
| t-016 4-oji privilegija, 1412,feria tertia proxima ante festum Corporis Christi [artimiausią antradienį prieš Kristaus Kūno šventę], Trakuose rašyta, joje sakoma, kad Vytautas tam pačiam vvskupui Mikalojui ir jo įpė- 148 ## Puslapis 165 Il KNYGA karaliui. | c-016 | |
| t-017 Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. | c-017 | |
| t-018 Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Protasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos funda toriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri- 172 ## Puslapis 189 Il KNYGA jungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos. | c-018 | |
| t-019 173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną. | c-019 | |
| t-020 Toje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. buvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkū rimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta 175 ## Puslapis 192 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS su Dievo Kūno arkibrolija; funduota. | c-020 | |
| t-021 183 ## Puslapis 200 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS O po to, norėdamas gauti bent kiek žinių apie vaistinės pajamas, post praestitum juramentum [po prisaikdinimo] po no Renkielio, supra realem comportationem [dėl tikresnio pa lyginimo] senesniųjų metų. | c-021 | |
| t-022 185 ## Puslapis 202 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Šioji privilegija aprobuota visų karalių, iki pat dabartinio, laimingai viešpataujančio. | c-022 | |
| t-023 186 ## Puslapis 203 Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų. | c-023 | |
| t-024 Juraha taip pat prie kole gijos pastarąją priskyrė, o kolegijos namą, vadintą Švarco, 187 ## Puslapis 204 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Valerijono bursai perleido, nuo kurios studentų dėlei kas met po 260 auksinų gauna, o 40 auksinų eina tam mūriniam. | c-024 | |
| t-025 « — 213 ## Puslapis 230 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS miesto gyventojų prašymu, didysis kunigaikštis turėjo pa skirti valdytoją bei garantuoti jiems globą10. | c-025 | |
| t-026 225 ## Puslapis 242 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno. | c-026 | |
| t-027 229 ## Puslapis 246 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu kreipė visą jo dėmesį į save. | c-027 | |
| t-028 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos. | c-028 | |
| t-029 238 ## Puslapis 255 PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio. | c-029 | |
| t-030 Volumus, ut si, quae Ecclesia Temerarie a Quocunque Fxtructa, vėl si ali quod Oraculum erectum, aedificatumque est; Talis desoleturvėl 242 ## Puslapis 259 III KNYGA atsimindami, kad ji buvo šviesiausiojo valdovo pono Žygi manto, didžiojo Lietuvos. | c-030 | |
| t-031 Item Decima in Wieprze om nis Grani praeter Avenam et Strenam, Sive Columbationem 244 ## Puslapis 261 III KNYGA būtų nukelta arba taptų filija ir priklausytų Pabaisko baž nyčiai, kaip kad yra Vronove ir Viešėje stovinčios bažny čios. | c-031 | |
| t-032 Taip pat norime, kad ir Vepriuose pagal senąjį paprotį Pabaisko kle bonui būtų atiduodamas dešimtas grūdas nuo visų javų, ~ • - 245 ## Puslapis 262 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS more antiquo Plebano Poboyscensi dari Volumus Item Nobi les Isti intra. | c-032 | |
| t-033 255 ## Puslapis 272 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS upės skiriamas, kelių mylių proskynoje tvarkingai statinių tvora aptvertas, vadinamas žvėrynu. | c-033 | |
| t-034 40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. | c-034 | |
| t-035 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo. | c-035 | |
| t-036 278 ## Puslapis 295 IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui. | c-036 | |
| t-037 Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. | c-037 | |
| t-038 282 ## Puslapis 299 IV KNYGA o jo turima nuosavybė atitektų perpus viešajam iždui ir vys kupui. | c-038 | |
| t-039 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų. | c-039 | |
| t-040 Kadangi be jos Vilniuje būtų daugiau ir geresnio stiklo arba bent tokio pat gero ir dievobaimingiau parduodamo", - 129 p. Smig- 288 ## Puslapis 305 IV KNYGA jo žmonai palikta išimtinė privilegija supirkinėti stiklą, o po jų mirties palikuonims skirta teisė. | c-040 | |
| t-041 Datum et actum Vilnae die 11 Januarii anno 1582 — • — 291 ## Puslapis 308 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS darbo asmeniškai spręsti įvairaus pobūdžio ginčus, o mies tui suteikė nemažai orumo ir naudos. | c-041 | |
| t-042 293 ## Puslapis 310 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Kristupas Varševickis, Possevinas ir kiti garsiausi jėzuitai. | c-042 | |
| t-043 Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 340 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VI ŽYGIMANTO AUGUSTO RAŠTAS, PALIUDIJANTIS VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO PRIEŠINIMĄSI AUGSBURGO TIKĖJIMUI 1559 METAI (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Augustus Dei gratia Rex. | c-043 | |
| t-044 IL 4U 326 ## Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti. | c-044 | |
| t-045 Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų. | c-045 | |
| t-046 Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328 ## Puslapis 345 IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Knišiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios. | c-046 | |
| t-047 329 ## Puslapis 346 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS exactione constitutorum theloneorum factae per nos quoque reno vatae et reformatae obviam eant. | c-047 | |
| t-048 Gi tuo laiku Viešpats Dievas savo apsilankymu ir prisilietimu netikėtai 351 ## Puslapis 368 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS paimdamas iš mūsų savo pateptąjį, mus bemaž įbaugino. | c-048 | |
| t-049 Tačiau į tai dėmesio nekreip damas, dvaras primygtinai reikalavo penkių ketvirtadalių metų atlyginimo, nurodydamas į iždo pinigus, paimtus už 353 ## Puslapis 370 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS kalinius iš pernykščio Maskvos karo, kuriuos prie savo valdovo. | c-049 | |
| t-050 354 ## Puslapis 371 IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE. | c-050 | |
| t-051 356 ## Puslapis 373 IV KNYGA ALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS VILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI PIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE 1493 METAIS (Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje) Šis aktas, surašytas gryna. | c-051 | |
| t-052 [savo ranka] (parašas) 357 ## Puslapis 374 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Dekretą KARALIAUS ALEKSANDRO PRIVILEGIJA, DUOTA KARALIENEI ELENAI, KNIAZIČIŲ, TETERINO DVARAMS IR POPOVA HUROS PILIAI IR T T 1501 META (Iš Dogelio rankraščių buv. | c-052 | |
| t-053 366 ## Puslapis 383 IV KNYGA vadintųsi, nuo seno prie minėtos Mogiliavo pilies kokiu nors būdu dabar esančiais ir priklausančiais bei ateityje kokios nors žmogiškos veiklos ar proto dėka galinčiais atsirasti ir didėti į plotį, ilgį ir aplinkui, žiūrint, kaip. | c-053 | |
| t-054 Norime ir nusprendžiame, kad, kaip mums gyvenant buvo įpratusi turėti mūsų gynimo — • — 371 ## Puslapis 388 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS konore ejsdemque favore Patrocinio atque tutela ac in iurikus indultikus et iustitia suis per eosdem Dominum germanum. | c-054 | |
| t-055 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsdami kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono. | c-055 | |
| t-056 Valerijonas ## Puslapis 394 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, RAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU 1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO J TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES 1533. | c-056 | |
| t-057 , Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378 ## Puslapis 395 IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei. | c-057 | |
| t-058 Kaip minėtoji kapitula dėl atimtos iš kapitu los valdinių degtinės ir mažesnės, negu nurodyta, iškeptos 379 ## Puslapis 396 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS sententijs excommunicationis innodasset. | c-058 | |
| t-059 Taip ant radieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta raujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat 383 ## Puslapis 400 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS feriis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit. | c-059 | |
| t-060 Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS. | c-060 | |
| t-061 Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl. | c-061 | |
| t-062 , Geor gio Luceorien., Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402 ## Puslapis 419 IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti. | c-062 | |
| t-063 , Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402 ## Puslapis 419 IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti. | c-063 | |
| t-064 Kalbama, kad dėl šių dalykų pati bažnyčia patyrė nemaža nuostolio, kadangi nuo senų laikų iš šių bažnyčiai priklausančių mėsos krautuvių presbiteriams 407 ## Puslapis 424 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS detrimentum, ad Ecclesiam ipsam ut dicitur pervenit. | c-064 | |
| t-065 , sive illi sint nostri proprij, sive etiam aliorum quorum cunque Dominorum sukditi, et alij omnes, tam incolae ipsius 408 ## Puslapis 425 IV KNYGA ir katedros bažnyčios tarnams, giedantiems joje psalmyną, buvo mokamas kasmetinis nustatytas činšas. | c-065 | |
| t-066 410 ## Puslapis 427 IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams. | c-066 | |
| t-067 Alteram vero ex altera parte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impen sis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in 414 ## Puslapis 431 IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve nimui mūsų akmeninį ar. | c-067 | |
| t-068 -- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną. | c-068 | |
| t-069 O kad dėl tokių [as menų] jų tarnystė Respublikai nesumažėtų, ir pagal pirmykš tę papročių teisę, paties Viešpaties Dievo nustatytą, kaip ir pagal visas tikrąsias krikščionių teises, jie dėl nusikalstamos, 421 ## Puslapis 438 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II. | c-069 | |
| t-070 ## Puslapis 455 IV KNYGA ir reikalavo (Vodzinskis), kad jų būtų laikomasi. | c-070 | |
| t-071 Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. | c-071 | |
| t-072 Stovyklininkas Pavlikas Liubline pakeisdamas in Febru aris [vasarį], kai buvo iš anksto pasiųstas su pinigais, kad 443 ## Puslapis 460 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS juos laiku pasiųstų JMCPP : Mlodyčiui į Leipcigą ir ponui Plockiui sumokėti skolą iš. | c-072 | |
| t-073 Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 ## Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties len kiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet. | c-073 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: ), 43 Puslapis 60 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS prijde na Połołckie Kniazi na Rohwołomiesłi Welikij Mstisław Vdodymerowicz Manamat i Pdtesk wziął, a Rohvdodowiczy zabieżali w Carhrad. Litwa w tu poru dan dajasze Kniaziem Pdockim, a wiadoma swoimi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
), 43
Puslapis 60
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS prijde na Połołckie Kniazi na Roh- wołomiesłi Welikij Mstisław Vdodyme- rowicz Manamat i Pdtesk wziął, a Roh- vdodowiczy zabieżali w Carhrad. Litwa w tu poru dan dajasze Kniaziem Pdoc- kim, a wiadoma swoimi hetmani a ho- rody Litowskie tohda He sut ninie za Kralem obładany Kniaźmi Kijewskimi inie Czernichowskimi, inie Smoleński mi, inie Potockimi. I ottole Wilnia pryłożyszaś dan dajati Korolu Uhors- komu (tikriausiai Haličo), za stracho- wanije Welikaho Kniazia Mstisława Włodimerowicza, i Wilniane wziasza sobie iz Carahriada Kniazia Pdotckaho Rostisława Rohwdodowicza dietej Da vila Kniazia, da brata jeho Mowkdda Kniazia i toj na Wilnie perwyi Kniaź Dawił, brat Mowkddow bolszoj, a dieti jeho Vidie jeho źe ludi Wdkow zwali, da Erden Kniaź, a Erden syn krestiłsia był Władyko wo Tweri, kotoroj na Pet ra na cziudotworca wołnienie uczynił, zwali jeho Andrejem, pisał na Cziudot worca Iźywie słowesa, a u Mowkdda kniazia syn Mindowh, a u Mindowha kniazia dieti, Wiszleh (ar ne Vaišelga, vienuolis) da Domant.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 72 Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų lai ką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir dar- ł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72
Puslapis 89
I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge resnė atrodytų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 75 Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
20 yra įdėta tik bulė, be kitų raštų, su ta sutarti mi susijusių. P Cum U dem filii Sathane fraudis com menta contra vos et nos machinentur in dolo [kadangi tie patys šėtono sū nūs klastas prieš mus ir jus rengia]. 75
Puslapis 92
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis”; jie išmoningo mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 77 Puslapis 94 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Jeigu dabar išnagrinėtume viską, ko tik kelerių metų tarps niu būta Ordino santykiuose arba su Lenkijos karaliumi, kad ir Pamario valdymo klausimu, arba su lenkų vyskupais dėl dešimtinės ir šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
3 baigiamas tokiais žodžiais: Cupientes igitur, ut veritatis testimonium, quod coram vest ra protulimus sanctitate, fratribus pre- notatis, utile et laudabile fiat nostrorum duximus apensione fieri evidens sigil lorum [Taigi trokšdami, kad liudiji mo tikrumas, kurį jūsų šviesybės akivaizdoje iškėlėme broliams minė tiems, būtų naudingas ir verta, pa raginame, kad būtų matomas prika binus mūsų antspaudusl. 77
Puslapis 94
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Jeigu dabar išnagrinėtume viską, ko tik kelerių metų tarps niu būta Ordino santykiuose arba su Lenkijos karaliumi, kad ir Pamario valdymo klausimu, arba su lenkų vyskupais dėl dešimtinės ir šv. Petro skatiko rinkliavų, arba su Rygos arki vyskupu, turint omenyje senus jo skundus, arba su Lietuvos valdovu, už ir prieš kryžiuočius popiežiaus rūmuose Avinjo ne tieka priporinta, tad lengvai suprastume, kaip popiežiui bu vo neapsakomai sunku ir, žinia, dėl savo padėties, minėtų kraš tų tolybės, santykių nesupratimo, net neįmanoma išnarplioti savaime susipainiojusių, o kartais ir tyčia suveltų sruogų, suk tybę nuo tiesos atskirti ir stoti pozicijon, kuri jam, kaip aukš čiausiajam teisėjui, derėtų, kad tartų griežtą galutinį nuosp rendį įnirtingo pykčio apimtoms pusėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: ], į ugnį įmetę ir dėl ko ta pastaba įdėta į abu laiškus Ordino broliams, o jos trūksta 95 Puslapis 112 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiške Vokietijos miestams?
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
], į ugnį įmetę ir dėl ko ta pastaba įdėta į abu laiškus Ordino broliams, o jos trūksta 95
Puslapis 112
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiške Vokietijos miestams? Gal todėl, kad daugybė Ordino riterių, būtent, Ordino kunigas Jonas Rygietis, Vendeno komtūras Reimaras fon Hanė, Karkuso valdytojas (Vogt) Mi kalojus fon Parsau ir Gotfridas fon Ustas (Ost) buvo Liube ke ir galėjo užginčyti šį tvirtinimą? Pagaliau kam visuose trijuose laiškuose kartojama, kad tas pats antspaudas buvo uždėtas ir ant laiško popiežiui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šven tykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiu ma.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Antakalnis yra pava dintas arba nuo žodžių: ant-to-Kal- no, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Ant akalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vi lija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakal nį regėtų plokštumoje, kalno papė dėje. Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šven tykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109
Puslapis 126
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiu ma aprūkusios nuo dūmų, nedailiai suręstos ir be jokios tvar kos palei klampius kelius išbarstytos. Visi tie pastatai, at skirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kai mus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: I1l Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Mari jos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vysku pui bei šv. Vladislovui, karaliui ir iš pažinėjui. 9 Długosz Histor. polon. Lib. X, p. 112. I1l
Puslapis 128
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- vos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren kamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 116 Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
116
Puslapis 133
Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at vykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin kluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu tinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais. Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Acta, tai yra 117 Puslapis 134 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Ordino pagalbos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Acta, tai yra* 117
Puslapis 134
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Ordino pagalbos. 1390 metų sausio pradžioje visą savo šei mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120
Puslapis 137
Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi Skirgailos sto vykla, prie Visevaldės pilies, netoli nuo senojo Kauno, jis, kartu su broliu Vygantu gausiai kariaunai vadovaudami, bu vo sumanę ginti perėjas25.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129
Puslapis 146
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne gandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulau kęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Len kiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos pa spirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prirei kė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš čioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro do šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa ties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- ninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 130 Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
130
Puslapis 147
Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pa galbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milži nišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo prie šais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magist ro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive’nų42. Skubinai persikėlus per Nemuną, kryžiuočių kariuomenė prie Strėvos upės išsiskyrė į du didelius dalinius. Pirmasis, kurį sudarė vien svetimšaliai riteriai, vadovaujami didžio jo magistro, nužygiavo Trakų link, bet tą miestą radę Skir gailos sudegintą, pasuko atgalios ir susijungė su kitu dali niu, kuris, vadovaujamas Vytauto ir Ordino maršalo, 40 kus darbus gaudavo vietą prie stalo Viduramžiais Vokietijoje prieš kiek- ir būdavo pagerbiamas, vieną karo žygį riteriai, susiruošę į 41 kovą, kariautojus, prisijungusius Schütz Chroń.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 133 Puslapis 150 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS gyveno kryžiuočių sostinėje Marienburge.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
133
Puslapis 150
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS gyveno kryžiuočių sostinėje Marienburge. Nepaprastas Rin gailės grožis taip pakerėjo Mazovijos kunigaikštį Henriką, su slaptu Vladislovo Jogailos pavedimu atvykusį pas Vytautą, kad, nepaisydamas padėties, kurią jau turėjo būdamas nomi nuotas į Plocko vyskupus, nė kiek nedvejojo imdamas į žmo nas patikusią lietuvaitę. Tačiau tas netikėtas ryšys, kuris Hen rikui, vėliau grįžus į Plocką, kainavo gyvybę, lėmė greitesnį karaliaus susitarimą su Vytautu48. Tasai kunigaikštis, toks pat narsus, kaip ir apsukrus, skubinai išvyksta iš Marienburgo, ir pridurmais puolusiems kryžiuočiams nuo jo gerokai kliūna. Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi- liono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jad vyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius - Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuo savybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais vals tybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Al girdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: — • — 137 Puslapis 154 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS tarp miesto gyventojų, mat nemažą dalį miestiečių sudarė rusinai ir rusų vienuoliai, žmonių vadinami „čiornais”, tie, kurie nuo Gedimino laikų, kaip matėme, turėjo savo vie nuolyną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau tokia be nau dos apgultis įkyrėjo vokiečiams ir Švitrigailai, kuris, ma tydamas, jog niekaip negebės įveikti apdairios Vytauto drąsos, sumanė griebtis klastos. Tas kunigaikštis, nepapras tai prisirišęs prie rusų tikėjimo ir tautos, turėjo daug draugų 53 jos išsaugotos Lindenblatt o, Visos tos smulkios aplinkybės mū- p. 98-99, lietuvių istorijai nusipel- sų metraštininkams nėra žinomos; niusio autoriaus. — • — 137
Puslapis 154
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS tarp miesto gyventojų, mat nemažą dalį miestiečių sudarė rusinai ir rusų vienuoliai, žmonių vadinami „čiornais”, tie, kurie nuo Gedimino laikų, kaip matėme, turėjo savo vie nuolyną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 144 Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
144
Puslapis 161
Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Vytautas, gavęs tą iššūkį, sukviečia Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepia jiems skaityti laišką ir klausia: ar jie norį būti pavaldūs Lenkijai ir jai mokėti duoklę? Pasigirsta vi sų kaip vieno balsai, kad jie esą laisvi ir kad jų tėvai niekados nemokėję Lenkijai duoklių - toks buvo atsakymas į tą prama naus Vytauto klausimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 4-oji privilegija, 1412,feria tertia proxima ante festum Corporis Christi [artimiausią antradienį prieš Kristaus Kūno šventę], Trakuose rašyta, joje sakoma, kad Vytautas tam pačiam vvskupui Mikalojui ir jo įpė- 148 Puslapis 165 Il KNYGA karaliui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- 4-oji privilegija, 1412,feria tertia proxima ante festum Corporis Christi [artimiausią antradienį prieš Kristaus Kūno šventę], Trakuose rašyta, joje sakoma, kad Vytautas tam pačiam vvskupui Mikalojui ir jo įpė- 148
Puslapis 165
Il KNYGA karaliui Vladislovui Jogailai su Vytautu, lydimiems gausios lietuvių ir lenkų didikų svitos, atvykus į Vilnių po ano atmin tino seimo Horodlėje, prie Būgo, Lietuvos ir Lenkijos glaudes nių ryšių dėlei, Lietuvos sostinė vėl atgijo. Lenkijos pavyz džiu sekant, unijos aktu įvestos vaivados ir kašteliono tarnybos ir tiksliai apibrėžtos jų pareigos miestui tarsi suteikė naujo pra kilnumo71. Vilnius tuo metu tapo pagrindine vietove, kur vykdavo svarbios ir ilgos derybos bei pasirašomos sutartys su kryžiuočiais, buvo ir svarbiausias centras, iš kurio kara lius su Vytautu, atgavus Žemaičių žemę, karštai ėmėsi at vertimo į krikščionybę iki tol dar pagonybės besilaikančių jos gyventojų72.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159
Puslapis 176
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask vą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiun tė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atve ju.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Protasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos funda toriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri- 172 Puslapis 189 Il KNYGA jungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tasai karalius 1571 metų kovo 10 dieną Šv. Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Pro- tasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos funda toriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri- 172
Puslapis 189
Il KNYGA jungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 173 Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173
Puslapis 190
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Toje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. buvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkū rimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta 175 Puslapis 192 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS su Dievo Kūno arkibrolija; funduota.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tą koplyčią iš griuvėsių kėlė ir daug lėšų sudėjęs išpuo šė Trakų vaivada ponas Oginskis. Toje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. buvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkū rimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta 175
Puslapis 192
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS su Dievo Kūno arkibrolija; funduota buvo sekant Romos mon tium pietatis pavyzdžiu, kur turtai būdavo kaupiami varguo lių ir prieglaudų dėlei, tačiau šito ir pėdsakų jau nebelikę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 183 Puslapis 200 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS O po to, norėdamas gauti bent kiek žinių apie vaistinės pajamas, post praestitum juramentum [po prisaikdinimo] po no Renkielio, supra realem comportationem [dėl tikresnio pa lyginimo] senesniųjų metų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
183
Puslapis 200
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS O po to, norėdamas gauti bent kiek žinių apie vaistinės pajamas, post praestitum juramentum [po prisaikdinimo] po no Renkielio, supra realem comportationem [dėl tikresnio pa lyginimo] senesniųjų metų apyskaitų, išrašėme immediate [iškart] praėjusių idq, [t. y.], nuo 1772 metų a die 1-ma Maij [nuo gegužės 1-os] iki 1773 metų, irgi ad diem l-mam Maij [iki gegužės 1-os]. Pajamų - 18 930 auk. 29 gr. Išlaidų - 15 760 auk. 27 gr. Kas sudaro puri lucri [gryno pelno] 3 170 auk. 2 gr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 185 Puslapis 202 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Šioji privilegija aprobuota visų karalių, iki pat dabartinio, laimingai viešpataujančio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
185
Puslapis 202
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Šioji privilegija aprobuota visų karalių, iki pat dabartinio, laimingai viešpataujančio. Jokio atskiro turto, kaip valdų ar piniginių sumų, Aka demija neturi, išskyrus tai, kad nuo kai kurių kolegijai užra šytų piniginių sumų ir turtų dalis pajamų Juris Civilis et Ca nonici [civiline ir kanonų teise] profesoriams, taip pat profesorių ir studentų praemia [atlyginimo] dėlei ir varguo liams yra skirta, būtent nuo Počajevičių [valdos], keturių Ju ris Canonici et Civilis profesorių dėlei. Iš Joniškio - neturtingiems studentams kasdien Olia Cha- ritatis [labdaringi pietūs] ir duonos kepalas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 186 Puslapis 203 Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
186
Puslapis 203
Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono konvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo. O nuo 1763 metų, Komisijos sprendimu, moka tik 3 nuo šimčius, kas metinių pajamų tesudaro 165 auksinus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Juraha taip pat prie kole gijos pastarąją priskyrė, o kolegijos namą, vadintą Švarco, 187 Puslapis 204 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Valerijono bursai perleido, nuo kurios studentų dėlei kas met po 260 auksinų gauna, o 40 auksinų eina tam mūriniam.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Juraha taip pat prie kole gijos pastarąją priskyrė, o kolegijos namą, vadintą Švarco, 187
Puslapis 204
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Valerijono bursai perleido, nuo kurios studentų dėlei kas met po 260 auksinų gauna, o 40 auksinų eina tam mūriniam namui remontuoti. O kadangi tas mūras kadaise buvo įpareigotas už Uršulę ir Mauricijų pamaldoms viderkaftą mokėti, kasmet po 140 auksinų, todėl tasai t. Juraha to viderkafto mokestį nuo pas tarojo mūro nuėmęs priskyrė kahale investuotoms sumoms, nuo kurių nuošimtis įpareigotų pamaldų dėlei iki šiol kaha- lo yra atiduodamas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: « — 213 Puslapis 230 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS miesto gyventojų prašymu, didysis kunigaikštis turėjo pa skirti valdytoją bei garantuoti jiems globą10.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— « — 213
Puslapis 230
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS miesto gyventojų prašymu, didysis kunigaikštis turėjo pa skirti valdytoją bei garantuoti jiems globą10. Pagaliau mone tų kalykla, Vilniuje įkurta Jogailos, Švitrigailos valdymo me tais energingai darbavosi, kaldama lietuviškus grašius ir pusgrašius11. Vis dėlto, be šių prekybinių ryšių naudos ir prie lankumo, kurio Švitrigaila berods negailėjo šiai savo krašto pramonės šakai, jo valdžia nežadėjo Lietuvos ateičiai nieko gera.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 225 Puslapis 242 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo vai tas ir 1492 metais dar ėjo tas parei gas. Jo brolis Mikalojus Laurinavi čius ilgai buvo burmistras, o Jachnos sūnus viename 1491 metų doku mente yra vadinamas: Magister Ber nardus, Domini Jachno filius [Magist ras Bernardas, pono Jachnos sūnus]. 32 Šį įsakymą, išleistą Lietuvos muiti ninkams Černigove, kaip nežinomą Dubinskiui, įdedame Priede iš mies to aktų. 33 Peremire Korola Kazimira z Opskowem u Wilni meseca dekabra trydcataho dnia, 1440 Indykt 4 [Karaliaus Kazi miero sutartis su Pskovu Vilniuje, 1440 metų gruodžio mėnesio 30 die ną, 4 indiktas]; iš D o g e l i o, MSS. Bibi. Uniw. Wil. Dar žr. Coópanue rocygapcmBeHHbixb rpcLM M om b. 34 Metryki Lit., 6, 900 m. nuo pasaulio sutvėrimo. Be kitų, žr. f oi. 115. Pot- werżenie Wojewodie Wilenskomu Olechnu Sudimontowiczu, na plac Zamkowy w Wilni wiecznostiju [Pa tvirtinimas Vilniaus vaivadai Olech- nai Sudimantaičiui sklypo Pilies teritorijoje Vilniuje amžinam naudo jimui]. 225
Puslapis 242
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 229 Puslapis 246 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu kreipė visą jo dėmesį į save.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tada Aleksan dras miestui davė šį raštą, taip nu rodydamas: „Jiems visiems nereikia duoti po grašį nuo krovinio pono Vilniaus vaivados vietininkams perkėloje ties Vilniumi visais lai kais, tiktai privalo duoti nuo krovi nio po grašį keltininkams, kurie krovinį praleidžia”. Rašyta Vilniu je liepos 5 dieną, 2-me indikte, su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys tės antspaudu. 229
Puslapis 246
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu kreipė visą jo dėmesį į save.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojan- čios didžiajam magistrui Pauliui fon 237
Puslapis 254
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėles niais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 238 Puslapis 255 PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
liepos 8-ą. 238
Puslapis 255
PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio keturioliktą dieną Prieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys tės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir ap skričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrink tus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje po sėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvau damas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas Ozechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko bažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados švie siausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūks tantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudary tą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų gruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės kunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir Pabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, pada rant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į
Puslapis 256
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo Aktų knygas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Volumus, ut si, quae Ecclesia Temerarie a Quocunque Fxtructa, vėl si ali quod Oraculum erectum, aedificatumque est; Talis desoleturvėl 242 Puslapis 259 III KNYGA atsimindami, kad ji buvo šviesiausiojo valdovo pono Žygi manto, didžiojo Lietuvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— Volumus, ut si, quae Ecclesia Temerarie a Quocunque Fxtructa, vėl si ali quod Oraculum erectum, aedificatumque est; Talis desoleturvėl 242
Puslapis 259
III KNYGA atsimindami, kad ji buvo šviesiausiojo valdovo pono Žygi manto, didžiojo Lietuvos kunigaikščio, brangiausio mūsų dėdės, kadaise pastatyta atminti garsiąją pergalę, laimėtą šioje vietoje prieš prūsus ir lyvius (Livoniją) ir buvo aprū pinta pagarbos vertomis lėšomis, nenorėjome, kad netekus privilegijos, žlugtų tikėjimo Dievu išpažinimas ir čia būtų liautasi reikšti dėkingumą viešpačiui DIEVUI už šioje vie toje gautą malonę, ir kad bažnyčia patirtų nuostolių; ir to dėl mūsų paskirtiesiems komisarams, būtent garbingajam Povilui Višenskiui, Vilniaus kustodui, ir kilmingajam Jur giui Volazkavičiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ar- klidininkui, pavedėme, remiantis vertų pasitikėjimo žmo nių liudijimais, … išsiaiškinti apie pelną ir pajamas bei visus dalykus, susijusius su Pabaisko bažny čios įkūrimu ir pastatymu, ir mus apie tai geriau informuo ti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Item Decima in Wieprze om nis Grani praeter Avenam et Strenam, Sive Columbationem 244 Puslapis 261 III KNYGA būtų nukelta arba taptų filija ir priklausytų Pabaisko baž nyčiai, kaip kad yra Vronove ir Viešėje stovinčios bažny čios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Terrarum cum Martino Szpinguczys, ex quibus antea semper Decimae dabantur. Item Decima in Wieprze om nis Grani praeter Avenam et Strenam, Sive Columbationem 244
Puslapis 261
III KNYGA būtų nukelta arba taptų filija ir priklausytų Pabaisko baž nyčiai, kaip kad yra Vronove ir Viešėje stovinčios bažny čios. Be to, pagal šią fundaciją ir tvarką, mūsų perimtą iš ją įvedusio pirmojo fundatoriaus, norime, kad šiose anksčiau minėtose ribose nebūtų jokių kitų karčemų, išskyrus priklau sančias Pabaisko bažnyčiai, tik jose nebus draudžiama pils tyti midų, alų, degtinę ir įvairiausių rūšių gėrimus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taip pat norime, kad ir Vepriuose pagal senąjį paprotį Pabaisko kle bonui būtų atiduodamas dešimtas grūdas nuo visų javų, ~ • - 245 Puslapis 262 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS more antiquo Plebano Poboyscensi dari Volumus Item Nobi les Isti intra.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
.žemių su Martynu Špingučiu, iš kurių anksčiau visada dešimtinė būdavo mokama. Taip pat norime, kad ir Vepriuose pagal senąjį paprotį Pabaisko kle bonui būtų atiduodamas dešimtas grūdas nuo visų javų, ~ • - 245
Puslapis 262
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS more antiquo Plebano Poboyscensi dari Volumus Item Nobi les Isti intra Limites Parocbiales Existentes Decimas more Antiquo Plebanis dabunt: Joannes Stanczykowicz, Stanis laus Mil inowicz, Stanislaus Piotrasowicz, Matkias cum Fratre Casparo, Januschowiczy, Alexander Bartbol omieje- wicz, Fel icia Vid ua Ossczilowna, Paulus Juriewicz, Juriewa Maresckalkowa; Item Joannes Wacławowicz, Czyżewicz De cimam debent Eidem Ecclesiae solvere ex Bonis omnibus .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 255 Puslapis 272 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS upės skiriamas, kelių mylių proskynoje tvarkingai statinių tvora aptvertas, vadinamas žvėrynu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Per pusantros mylios nuo Rūdninkų Men- dzižečės* link stūksojo nuostabiai gražus šilas, Žgviždos Vienos iš Rūdninkų girios dalies bu vęs pavadinimas (vert. past.). 255
Puslapis 272
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS upės skiriamas, kelių mylių proskynoje tvarkingai statinių tvora aptvertas, vadinamas žvėrynu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 40), matyti, 266 Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
40), matyti, 266
Puslapis 283
IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 270 Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap žiūrėti Vilniaus universiteto biblio tekoje. 270
Puslapis 287
IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 278 Puslapis 295 IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1552 metais miesto valdžia kartu su piliečiais sudarė Wiel- kierzą* [ Wilkirz, Willkühren], arba teismo proceso būdą pagal Magdeburgo teisę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įvai riais mokesčiais, kuriais valdininkai apkraudavo besibyli nėjančias šalis. Jį karalius patvirtino tų pačių metų lapkričio 18 dieną ir vėliau miestui suteikė daug kitų naudingų dova nojimų, be kita ko, bajorams, mieste įsigyjantiems namus, 37 v 38 Šių naujų dirbtuvių padėtį Vilniuje Žr. IV priedą, išsamiai nušviečia Rachunki Justa Lud- * wika Decyusza, Žygimanto Augusto Municipalinė teisė (willkühr - savi- iždininko; iš rankraščio išspausdin- valė vok., vert. past.), tos „Pamiętnik Warszawski”, 1815 m., Il t., 1. 140. Čia galima sužinoti apie daugelį įdomių detalių. 278
Puslapis 295
IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279
Puslapis 296
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 282 Puslapis 299 IV KNYGA o jo turima nuosavybė atitektų perpus viešajam iždui ir vys kupui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
282
Puslapis 299
IV KNYGA o jo turima nuosavybė atitektų perpus viešajam iždui ir vys kupui. Šis Vilniuje 1542 metais išleistas dekretas patvirtino jau ankstesniais raštais Vilniaus ir kitiems Lietuvos vysku pams suteiktą valdžią: įsigilinti į atskalūnų veiksmus pagal kanonus, įspėti eretikus ir juos atitinkamai bausti pagal sak ralinės teisės nuostatus43. Šitaip nuteikus jau linkstančius į kitatikystę Vilniaus gyventojų protus, apie 1555 metus sos tinėje apsireiškė kitas kunigas, pažiūrėti, taip pat uolus ka talikas, o slapčiomis vėlgi persiėmęs kitos, viklifininkų sek tos, maksimomis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis”. 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283
Puslapis 300
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įro do tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Če chavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat vie šai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai. Tai iš ten kilo anas Andrius Volanas, pagarsėjęs mokslu ir rašytojo talentu, visą savo gy venimą buvęs uoliausias reformatų idėjų skleidėjas Vilniu je ir pavojingiausias katalikų Bažnyčios pagrindų griovėjas. Užvirė atkakli dvasininkų kova su reformatoriais ir tęsėsi pastarųjų naudai iki Žygimanto Augusto valdymo pabai gos; mat jis, vengdamas painiotis į šiuos ginčus, į juos žvel gė beveik abejingai. Jį kaltino netgi akivaizdžiu palankumu disidentams. Pastarųjų Biblijos priėmimas kaip dovanos bei polinkis lankytis jų šventovėse - buvo nemaži dvasininki jos priekaištai karaliui. Vilniuje tarpusavio atšiaurumas netgi viešai pasireiškė dėl tokios priežasties: kartą karalius su ne mažu Lietuvos didikų disidentų būriu vyko į jų bažnyčią, nes buvo ten pakviestas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kadangi be jos Vilniuje būtų daugiau ir geresnio stiklo arba bent tokio pat gero ir dievobaimingiau parduodamo”, - 129 p. Smig- 288 Puslapis 305 IV KNYGA jo žmonai palikta išimtinė privilegija supirkinėti stiklą, o po jų mirties palikuonims skirta teisė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
55 Vilniui šis stiklo monopolis turėjo būti įsimintinas, kai Smigleckis, au torius nepaprastai parašytos ir savo laiku labai patrauklios knygos „Apie palūkanas, atpirkimus, činšus, ben drą pelną, nuomas, mainus ir apie privačią prekybą - trumpas moks las, parašytas kun. Martyno Smig- leckio, jėzuito, šv. teologijos dakta ro”. 7-as leidimas, Krokuvoje, pas Andžejų Piotrkovčiką, 1640, in 4to. Nagrinėdamas geras ir blogas priva čios prekybos arba monopolio pu ses, Vilnių, stiklo prekių atžvilgiu, pateikia kaip pavyzdį, o jau buvo po Paleckio privilegijos žlugimo. „Ka dangi tuomet prireiks bendro išra šo, kad šios privilegijos buvo duo tos, - rašo Smigleckis, - yra netei singa neleisti respublikoje privačios prekybos dėl to, kad mieste anų daiktų būtų didesnis išteklius ir kad geresni ir įvairesni daiktai būtų par duodami. Tad šiuo laiku tiktai tokia privilegija gali būti duota, kadangi per viešą prekybą nebūtų tokio daik tų ištekliaus ir ne tokių gerų. Bet, ki ta vertus, jeigu kas gautų privilegi ją, pavyzdžiui, kad čia, Vilniuje, pats pardavinėtų stiklo dirbinius, nega lėtų tos privilegijos ramia sąžine pri taikyti, nes tokia privilegija yra prieš bendrą gėrį. Kadangi be jos Vilniuje būtų daugiau ir geresnio stiklo arba bent tokio pat gero ir dievobaimin- giau parduodamo”, - 129 p. Smig- 288
Puslapis 305
IV KNYGA jo žmonai palikta išimtinė privilegija supirkinėti stiklą, o po jų mirties palikuonims skirta teisė atiteko miestui56. Pirmasis Stepono Batoro atvykimas į Vilnių 1579 metų pavasarį buvo įsimintinas miestui. Kuo rimčiausiai rengian tis žygiui į Livoniją, kai Vilniaus ginklų liejykla beveik ka raliaus akyse liejo grėsmingus pabūklus pagal geriausius pavyzdžius, kai skaitlingi rinktinės kariuomenės būriai Vil niaus gatvėmis traukė į stovyklą Svyre, šis didysis karalius, lecki Loik i Statysta [pasaulietis ir valstybės veikėjas], gim. 1572, mir. 1619 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Datum et actum Vilnae die 11 Januarii anno 1582 — • — 291 Puslapis 308 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS darbo asmeniškai spręsti įvairaus pobūdžio ginčus, o mies tui suteikė nemažai orumo ir naudos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
59 Vilniaus kapitulos archyvas. Funda tio Seminarii Episcopalis ex bonis men sae Epiis Wozgieliski dictis. Datum et actum Vilnae die 11 Januarii anno 1582 — • — 291
Puslapis 308
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS darbo asmeniškai spręsti įvairaus pobūdžio ginčus, o mies tui suteikė nemažai orumo ir naudos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 293 Puslapis 310 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Kristupas Varševickis, Possevinas ir kiti garsiausi jėzuitai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
293
Puslapis 310
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Kristupas Varševickis, Possevinas ir kiti garsiausi jėzuitai. Disidentų pusėje beveik tik vienas pats Volanas, nepaprasto uolumo ir darbštumo žmogus, turėjo atremti priešininkus. Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė zuitų pusę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius ŽYGIMANTAS Puslapis 340 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VI ŽYGIMANTO AUGUSTO RAŠTAS, PALIUDIJANTIS VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO PRIEŠINIMĄSI AUGSBURGO TIKĖJIMUI 1559 METAI (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Augustus Dei gratia Rex.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristu je tėvui Vilniaus vyskupui ir Alšėnų kunigaikščiui ponui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vac lovui, garbiesiems ir prakilniesiems Polocko vaivadai Jonui Hlebavičiui, Naugarduko vaivadai Stanislovui Goštautui, Vitebsko vaivadai Motiejui Klokavičiui, rūmų maršalkai Jo nui Zabžezinskiui, raikytojui Jurgiui Astikaičiui, mūsų Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Dubrovskiui ir daugeliui kitų mūsų dignitorių ir pareigūnų, nuoširdžiai ištikimų ir mums mielų. Karalius ŽYGIMANTAS
Puslapis 340
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VI ŽYGIMANTO AUGUSTO RAŠTAS, PALIUDIJANTIS VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO PRIEŠINIMĄSI AUGSBURGO TIKĖJIMUI 1559 METAI (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Augustus Dei gratia Rex Poloniae, Magnus Dux Lituaniae, Russiae, Prussiae, Masoviae, Samogitiae, etc.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: IL 4U 326 Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
SIGISMUNDUS AUGUSTUS Rex. IL 4U 326
Puslapis 343
IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti. Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasde šimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo tris dešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS
Puslapis 344
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328 Puslapis 345 IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Knišiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
V-rae Aegestati aerarii totum id imputent [Tačiau, jeigu kas sienų saugumui atsitiktų, visa tai jūsų šviesybės priskirs iždo nuskurdinimui]. Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328
Puslapis 345
IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Kni- šiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas išeikvotas, sutiko, kad mirusio kara liaus Žygimanto Augusto nustatyti muitai, tarpuvaldžiu iš nuomoti žydams ir senatorių suvažiavime Rūdninkuose ne atšaukti, būtų renkami krašto sienų gynybai reikalingoms išlaidoms padengti. Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 329 Puslapis 346 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS exactione constitutorum theloneorum factae per nos quoque reno vatae et reformatae obviam eant.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
329
Puslapis 346
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS exactione constitutorum theloneorum factae per nos quoque reno vatae et reformatae obviam eant. Maxima vero ut M. Vestra in Urbė Vilnensi, ex officio suo civibus et mercatoribus Vilnensibus haec thelonea, nec non et exactiones Czopowe et Szosowe nuncu patas, perinde quemadmodum anno praesenti ex omnibus Oppi dis nostris solvebant, pendere et solvere irrecusabiliter demandet, ac dominum terrestrem Thesaurarium, notariosque ejus in thelo- neis constitutos, si qua in re opus fuerit, juvet. Mercatoribus id ne sibi, eo maxime periculoso tempore grave esse patiantur demonst rando.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gi tuo laiku Viešpats Dievas savo apsilankymu ir prisilietimu netikėtai 351 Puslapis 368 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS paimdamas iš mūsų savo pateptąjį, mus bemaž įbaugino.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pareiškiame Jūsų Malonybei apie mus visus ištikusį ben drą sielvartą, Viešpačiui leidus mūsų Respubliką palikti naš laite. Kadangi Viešpats Dievas vakar, prieš pirmą valandą nakties, paėmė mums iš šio pasaulio į savo amžinąją garbę Jo Karališkąją Didenybę, mūsų valdovą, penktąją jį pagul džiusios ligos febri sincopi interna dieną, kaip turime medikų aktą. Nors pirmiau apie mirtį, o ne apie ligą Jūsų Malonybei pranešame, bet tai yra ne dėl mūsų apsileidimo, mat ir dak tarai apie pavojų mirusio mūsų valdovo sveikatai laiku mūsų neįspėjo. O taip pat ir tie mūsiškiai, kurie sergantį Jo Dide nybę karalių lankė, jokių mirties ženklų nematė. Gi tuo laiku Viešpats Dievas savo apsilankymu ir prisilietimu netikėtai 351
Puslapis 368
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS paimdamas iš mūsų savo pateptąjį, mus bemaž įbaugino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau į tai dėmesio nekreip damas, dvaras primygtinai reikalavo penkių ketvirtadalių metų atlyginimo, nurodydamas į iždo pinigus, paimtus už 353 Puslapis 370 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS kalinius iš pernykščio Maskvos karo, kuriuos prie savo valdovo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau į tai dėmesio nekreip damas, dvaras primygtinai reikalavo penkių ketvirtadalių metų atlyginimo, nurodydamas į iždo pinigus, paimtus už 353
Puslapis 370
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS kalinius iš pernykščio Maskvos karo, kuriuos prie savo valdovo tarnaudami ir gyvybe rizikuodami įgijo. Vadinasi, tų pinigų atkakliai reikalavo, aiškindami, kad niekam ki tam, tik jiems pagrįstai priklauso. Jau reikalavo ir to, kad ponai iždininkai atiduotų požemių raktus, norėjo smurtu požemius atplėšti. Ir beveik jau būtų prasidėję didelės riau šės ir sumaištis, negalėdami jų jokiu kitu būdu išvengti ir atsižvelgdami į tai, kad mūsų tauta tokia netvarka neaptu rėtų kokios nors gėdos prieš pašalinius žmones ir mūsų mi rusiam valdovui nešlovė nekiltų, be to, atsižvelgdami į tai, kad ižde, ypač brangenybių, nuostolių nebūtų ir kokios nors netvarkos, ir riaušės neįvyktų, jeigu smurtu patektų į pože mius, norom nenorom buvome priversti prieiti šito medium [vidurio], ką dvarui atidavėme.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 354 Puslapis 371 IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
354
Puslapis 371
IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE, VAIVADIJOS VIETININKUI KUNIGAIKŠČIUI JONUI BOLESLAVOVIČIUI SVIRSKIUI IR VILNIAUS VAITUI STANISLOVUI SABINAI, ĮPAREIGOJANTIS VILNIAUS MIESTE PARINKTI GERUS NAMUS APSISTOTI TAM ČIAUŠUI IR ATITINKAMAM LAIKUI GARANTUOTI SAUGŲ GYVENIMĄ (Iš originalo) Šviesiajam dauggaliui ponui Jo Malonybei Kristupui Rad vilai, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui, Solecko, Ūž- endovo ir Borisovo seniūnui, Eustachijus Valavičius, Vilniaus kaštelionas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris, Be- restos ir Kobrino seniūnas, Mikalojus Manvydas Dorohostais- kis, Polocko vaivada, Lepelio seniūnas, Šerešovo valdytojas ir Veliuonos tėvonis Žemaičių Gondingos ir Baisogalos že mėje, Mikalojus Tolvaišas, Žemaičių kaštelionas, Rodūnios seniūnas, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys tės pakancleris, Slonimo, Markovo ir Medilo seniūnas, Teodo ras Skuminas, Krašto iždininkas ir Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės raštininkas, Breslaujos ir Alytaus seniūnas, - o jo malonybės nesant, tuo laiku - ponui Vilniaus vaivadai, Vil niaus vietininkui Jo Malonybei tenykščiam kunigaikščiui 355
Puslapis 372
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS Jonui Boleslavovičiui Svirskiui, jo karališkosios malonybės maršalkai, Maišiagalos valdytojui ir taip pat gerbiamam Sta nislovui Sabinai, Jo Malonybės karaliaus sekretoriui, Vilniaus vaitui, kad tuo laiku Turkijos imperatoriaus čiaušas Ibrahi- mas, atvažiavęs nuo didžiojo Maskvos kunigaikščio, turėda mas tam tikrų reikalų į jo karališkąją malonybę, palikęs Vil niaus mieste tarnus su žirgais ir kai kuriais savo daiktais, būtų atvažiavęs čia, pas jo malonybę karalių į Gardiną, bet Vieš pats Dievas savo šventąja valia tuo laiku jo karališkąją malo nybę mūsų valdovą teikėsi pašaukti į savo šventąją garbę, mus ir visą Respubliką ištikus nelaimei, tasai čiaušas negali būti šiuo metu išsiųstas neišsprendus tų reikalų, dėl kurių buvo Turkijos imperatoriaus atsiųstas pas jo karališkąją ma lonybę. Todėl, jo pageidavimu, jam leidome kurį laiką pagy venti Vilniaus mieste, kol jų malonybės tarybos ponai visi čia, į Gardiną, suvažiuos. Kartu su juo yra siunčiamas ir mūsų priskirtas vertėjas Asianas Abrahimovičius, taigi prašome Jū sų Malonybės, pone vaivada, o jo malonybei nesant Vilniuje, Tavo Malonybei, pone vietininke ir pone vaite, liepsime, kad tąjį čiaušą ir jo tarnus, kurių jis turi dvidešimt du žmones, ten, Vilniaus mieste, aprūpintumėte nakvyne ir garantuotu mėte ramų, be užpuldinėjimų gyvenimą per visą tą laiką, prie šingu atveju dėl to tegu jums bus atmintis mūsų pamokymai. Rašytas Gardine. 1586 metų gruodžio mėnesio 13 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 356 Puslapis 373 IV KNYGA ALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS VILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI PIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE 1493 METAIS (Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje) Šis aktas, surašytas gryna.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiame laiške po parašais yra penki antspaudai. 356
Puslapis 373
IV KNYGA ALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS VILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI PIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE 1493 METAIS (Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje) Šis aktas, surašytas gryna slavų kalba, ant popieriaus in 4to, puikiausiai išsilaikęs. Uždėtas mažasis antspaudas, vaiz duojantis Vytį su aplink neįskaitoma legenda.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: [savo ranka] (parašas) 357 Puslapis 374 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Dekretą KARALIAUS ALEKSANDRO PRIVILEGIJA, DUOTA KARALIENEI ELENAI, KNIAZIČIŲ, TETERINO DVARAMS IR POPOVA HUROS PILIAI IR T T 1501 META (Iš Dogelio rankraščių buv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad vilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- čiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan čio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo vaikams visiems laikams. Rašytas Vilniuje, sausio 13 dieną, Il indikte. (1493 m. sausio 13 d.) M.P. [savo ranka] (parašas) 357
Puslapis 374
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Dekretą KARALIAUS ALEKSANDRO PRIVILEGIJA, DUOTA KARALIENEI ELENAI, KNIAZIČIŲ, TETERINO DVARAMS IR POPOVA HUROS PILIAI IR T T 1501 META (Iš Dogelio rankraščių buv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 366 Puslapis 383 IV KNYGA vadintųsi, nuo seno prie minėtos Mogiliavo pilies kokiu nors būdu dabar esančiais ir priklausančiais bei ateityje kokios nors žmogiškos veiklos ar proto dėka galinčiais atsirasti ir didėti į plotį, ilgį ir aplinkui, žiūrint, kaip.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
366
Puslapis 383
IV KNYGA vadintųsi, nuo seno prie minėtos Mogiliavo pilies kokiu nors būdu dabar esančiais ir priklausančiais bei ateityje kokios nors žmogiškos veiklos ar proto dėka galinčiais atsirasti ir didėti į plotį, ilgį ir aplinkui, žiūrint, kaip pačios dvaro že mės savo sienomis yra apribotos ir apibrėžtos, minėtajai mū sų žmonai, šviesiausiajai karalienei Elenai turėti, laikyti, nau dotis, taikiai ir ramiai valdyti, kaip yra pasakyta, iki gyvos galvos. To viso aiškiam paliudijimui mūsų antspaudas prie šio rašto yra prikabintas. Atlikta ir duota Vilniuje, antradie nį, po Trijų Karalių šventės, tūkstantis penki šimtai trečiai siais Viešpaties metais nuo jo gimimo, mūsų valdymo antrai siais. Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui ir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems LDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės, Merkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glins- ko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hle- bavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės rūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protono- taro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo Erazmo, dalyvavusio sprendime, ranka.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Norime ir nusprendžiame, kad, kaip mums gyvenant buvo įpratusi turėti mūsų gynimo — • — 371 Puslapis 388 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS konore ejsdemque favore Patrocinio atque tutela ac in iurikus indultikus et iustitia suis per eosdem Dominum germanum.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šios ir taip pat žemiau aprašytos paskutinės mūsų valios karalystėje ir Lie tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykdytoju bei mūsų ir mū sų tėvonijos visų ir atskirų turtų: aukso, sidabro, gėrybių ir visų kitų dalykų, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo mūsų tur to, ypač to, kurį specialiame registre ar kodicile, mūsų kara lystės antspaudu užantspauduotame, mes surašėme, iš tik rųjų vieninteliu, tiesioginiu ir neabejotinu paveldėtoju ir įpėdiniu renkame ir paskiriame, žinoma, šviesiausiąjį kuni gaikštį poną Žygimantą, Dievo malone Lenkijos karalių, Di džiojo Glogovo, Opavo Silezijoje kunigaikštį ir tos pačios aukštutinės ir žemutinės Silezijos bei Luzatijos vyriausiąjį seniūną, mūsų brangiausiąjį brolį, suteikdami jam visą val džią, visą sykiu ir atskirai kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir iždą (thesauros), auksą, sidabrą, brangenybes ir visus ki tus turtus, mums priklausančius, prie mūsų ar kur nors ki tur esančius, perimti, paimti ar iš jų išimti visoms ir pavie nėms, dvasinėms ir pasaulietinėms reikmėms, ir mūsų tarnams už mus algas išmokėti ir visokiais būdais vardan mūsų išganymo taip, kaip iš dorybingumo ir broliškos mei lės nutars ir nuspręs, paskirstyti. Šiam ponui kunigaikščiui Žygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypa tingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalys tės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir tei sėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime šviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, di džiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiks mų bei teisių globą (protectio). Norime ir nusprendžiame, kad, kaip mums gyvenant buvo įpratusi turėti mūsų gynimo — • — 371
Puslapis 388
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS konore ejsdemque favore Patrocinio atque tutela ac in iurikus indultikus et iustitia suis per eosdem Dominum germanum Consiliariosque nostros conservari dekeat ad ultima vitae su ae tempora.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 374 Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsdami kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
374
Puslapis 391
IV KNYGA I
Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Valerijonas Puslapis 394 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, RAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU 1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO J TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES 1533.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rašyta Vilniuje Viešpa ties gimimo metais 1533 spalio mėnesio 23 dieną, 7 indikte. M.P. Valerijonas
Puslapis 394
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, RAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU 1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO J TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES 1533 METAIS (Iš Vilniaus kapitulos archyvo rankraščių) Sigismundus DEI gratia Rex Pol oniae Magnus Dux Litu- aniae, Russiae, totiusq.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: , Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378 Puslapis 395 IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378
Puslapis 395
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei Mazovijos ir 1.1, kunigaikš tis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kaip minėtoji kapitula dėl atimtos iš kapitu los valdinių degtinės ir mažesnės, negu nurodyta, iškeptos 379 Puslapis 396 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS sententijs excommunicationis innodasset.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai. Kaip minėtoji kapitula dėl atimtos iš kapitu los valdinių degtinės ir mažesnės, negu nurodyta, iškeptos 379
Puslapis 396
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS sententijs excommunicationis innodasset.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taip ant radieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta raujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat 383 Puslapis 400 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS feriis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne buvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne kiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu rinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi rinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da lykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir visi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben dru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant radieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta raujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat 383
Puslapis 400
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS feriis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit subditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem Vilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- xat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius ŽYGIMANTAS Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vys kupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakil niesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršal kai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvi lai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vai vadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS
Puslapis 402
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA” 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386
Puslapis 403
IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei kalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin dami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo mis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va žiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa čiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- las, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas. Nuo* vie nos krūvos molio plytoms daryti - dvidešimt grašių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: , Geor gio Luceorien., Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402 Puslapis 419 IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Geor gio Luceorien., Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402
Puslapis 419
IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti. Be to, suteikiame dvasiškiams pilną ir ne ribotą jurisdikciją, kokia galioja kitose, ir mūsų, ir svetimo se, dominijose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: , Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402 Puslapis 419 IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Venceslao Mednicensi Episcopis, nec non 402
Puslapis 419
IV KNYGA laikytųsi tų pačių prievolių įsigytos ar įsigytinos nuosavy bės atžvilgiu, kurių laikėsi tie, iš kurių tą nuosavybę įsigijo ar ruošiasi įsigyti. Be to, suteikiame dvasiškiams pilną ir ne ribotą jurisdikciją, kokia galioja kitose, ir mūsų, ir svetimo se, dominijose. Norime, kad ponai vyskupai turėtų įgalioji mus nutraukti ir panaikinti neteisėtas ir Apaštalų Sosto neaprobuotas santuokas, o paklusti nenorinčius bausti baž nytinėmis bausmėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kalbama, kad dėl šių dalykų pati bažnyčia patyrė nemaža nuostolio, kadangi nuo senų laikų iš šių bažnyčiai priklausančių mėsos krautuvių presbiteriams 407 Puslapis 424 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS detrimentum, ad Ecclesiam ipsam ut dicitur pervenit.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kalbama, kad dėl šių dalykų pati bažnyčia patyrė nemaža nuostolio, kadangi nuo senų laikų iš šių bažnyčiai priklausančių mėsos krautuvių presbiteriams 407
Puslapis 424
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS detrimentum, ad Ecclesiam ipsam ut dicitur pervenit. Ex kyš etenim macellis Ecclesiasticis, certi census annui Preskyteris, ministrisque Ecclesiae Catkedralis Vilnen., qui in illa psalte rium canunt, a multo iam tempore solvekantur.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: , sive illi sint nostri proprij, sive etiam aliorum quorum cunque Dominorum sukditi, et alij omnes, tam incolae ipsius 408 Puslapis 425 IV KNYGA ir katedros bažnyčios tarnams, giedantiems joje psalmyną, buvo mokamas kasmetinis nustatytas činšas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, sive illi sint nostri proprij, sive etiam aliorum quorum cunque Dominorum sukditi, et alij omnes, tam incolae ipsius 408
Puslapis 425
IV KNYGA ir katedros bažnyčios tarnams, giedantiems joje psalmyną, buvo mokamas kasmetinis nustatytas činšas. Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo ty rimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų lei dimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, pri klausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo įpėdinių bei bažnyčios reikmėms įsteigti ir pastatyti kiek nors naujų mėsinių, iš kurių reikėtų sumokėti mokestį psalteris- tams, mes manėme, kad verta sutikti ir leisti. Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, kuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautu vių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mė sos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas turėjo ir valdė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 410 Puslapis 427 IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
SIGISMUNDUS Rex. 410
Puslapis 427
IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams. Visiems ir kiekvienam nurodome ir griežtai įsakome, kad saviems pi liečiams ir visiems Vilniaus miesto gyventojams ateiti į bet kurias minėtojo pono vyskupo įrengtas mėsines turguje ir čia pirkti mėsą yra neuždrausta ir leidžiama, kitu atveju [jei draustų], pas mus bus pašaukti ir tam pačiam didžiai ger biamam ponui dabartiniam ar vėliau būsiančiam vyskupui turės pasiaiškinti ir pasiteisinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Alteram vero ex altera parte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impen sis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in 414 Puslapis 431 IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve nimui mūsų akmeninį ar.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Alteram vero ex altera parte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impen sis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in 414
Puslapis 431
IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve nimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vil niaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, sen joras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų lai komasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos san tarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su vi sais studentais paklustų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: — • 418 Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
manu propria. — • 418
Puslapis 435
IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų ku nigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulin gose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šven tą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O kad dėl tokių [as menų] jų tarnystė Respublikai nesumažėtų, ir pagal pirmykš tę papročių teisę, paties Viešpaties Dievo nustatytą, kaip ir pagal visas tikrąsias krikščionių teises, jie dėl nusikalstamos, 421 Puslapis 438 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū sų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė ro dydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai. Mes, matydami tokį jo veiklumą ir narsą bei norą tarnauti mums ir Respublikai, ir kai kurių mū sų tarybos ponų patariami, galvojame, kad derėtų jam už tai mūsų malonę parodyti ir už tokius jo nuopelnus bei riteriškus žygius skirti apdovanojimą ir dėl visokeriopų tolimesnių jo nuopelnų mums ir Respublikai, už jo paramą ir norą būti visiems kitiems riteriams pavyzdžiu, iš mūsų malonės iš anksto davėme minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir šiuo mūsų raštu duodame susirinkime tėvonijos teise perduoti Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kir- deikiškių dvareliais, ypač Germaniškio dvarą ir Gelminiš- kio dvarą, ten pat, netoli Alantos, iš kaimų, būtent: Jėgž- lius, Žebičius, Spulius, Rukšionis, Pevernytę, Ležius, Trempus, Leičius, Kelbinionis arba Klabinionis, Kavolius, Živilčius, Girsteikiškio asodninkus (pasėdinius) prie Salo tės ežero, Gojevą, Kibindžius, Vartiulius, Dragaudžius - Pi lančių, Gurtiničių, Kerkovičių, Kavolių tiaglinius valstiečius (prievolininkus) ir su visais kitais gyvenančiais asodninkais bei kelio bajorais, kurie dabar yra arba prieš tai tiems dva rams ir dvareliams priklausė Ukmergės paviete, jie visi aukš čiau išvardinti, po Grigaliaus Astiko, neseniai už ankstesnių laikų nusižengimus jį nubaudus mirties bausme, pagal vi suotinę teisę atiteko mums, valdovui. O kad dėl tokių [as menų] jų tarnystė Respublikai nesumažėtų, ir pagal pirmykš tę papročių teisę, paties Viešpaties Dievo nustatytą, kaip ir pagal visas tikrąsias krikščionių teises, jie dėl nusikalstamos, 421
Puslapis 438
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ir blogais darbais pasireiškiančios ir įrodytos veiklos turi būti atskirti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Puslapis 455 IV KNYGA ir reikalavo (Vodzinskis), kad jų būtų laikomasi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 455
IV KNYGA ir reikalavo (Vodzinskis), kad jų būtų laikomasi. Mes su savo taryba, sėdinčia prie šono, išklausę ir gerai pasvėrę abie jų pusių ginčus, pamatę atneštas abiejų pusių privilegijas, mūsų pirmtako šv. atminties karaliaus Vladislovo duotas ir leistas Vilniaus katedros bažnyčiai ir tuometiniam vysku pui, ir minėtą Bełsko suvažiavimo sprendimą savo galioje paliekame ir patį apskųstąjį auksakalį Steponą Genserį ir ki tus, priklausančius Vilniaus vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet kokios pasaulietinės mūsų Vilniaus miesto jurisdikcijos ir Vilniaus miesto cechų skelbiame esančius laisvus pagal mū sų dekretą amžiniems laikams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius Steponas Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Duota Gardine artimiausią penktadienį prieš Sekmines, tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt ketvirtaisiais Viešpaties metais, mū sų karaliavimo devintaisiais. Karalius Steponas
Puslapis 456
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus gra šius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stovyklininkas Pavlikas Liubline pakeisdamas in Febru aris [vasarį], kai buvo iš anksto pasiųstas su pinigais, kad 443 Puslapis 460 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS juos laiku pasiųstų JMCPP : Mlodyčiui į Leipcigą ir ponui Plockiui sumokėti skolą iš.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Stovyklininkas Pavlikas Liubline pakeisdamas in Febru aris [vasarį], kai buvo iš anksto pasiųstas su pinigais, kad 443
Puslapis 460
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS juos laiku pasiųstų JMCPP* : Mlodyčiui į Leipcigą ir ponui Plockiui sumokėti skolą iš lietuviškų monetų, jas keičiant į lenkiškas, pridėjau 1310 flor. (23 fl.: 88) (6) 9 den. Die 9 Februarii [vasario 9 dieną] Varšuvoje 100 zl. liet. mo netomis pridėjau 10 flor.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties len kiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O grašius, Tikocine len kiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą. Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445
Puslapis 462
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties len kiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet kurio mūsų valdų mies to valdybą, tiek pilies, tiek miesto, būtų atnešta ir paduota.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Abiejų Tautų Respublika
- Aleksandras
- Aleksandras Jogailaitis
- Altorius
- Anglai
- Antspaudas
- Ateitis
- Bajorai
- Cvinglis
- Czopowe
- Dobrogostas
- Druska
- Duona
- Elena
- Eustachijus (raštininkas)
- Fabijonas (Varmės vyskupas)
- Gediminas
- Gedimino laiškų išsiuntimas į Vakarų Europą (1323–1325 m.)
- Gotfridas fon Ustas
- Grigalius (vicekancleris)
- Ivanas (Tverės didysis kunigaikštis)
- Jogaila
- Jokūbas (vėliau Urbonas IV)
- Jokūbas Babičius
- Jonas
- Juraha
- Jus Patronatus
- Kazimieras
- Kryžiuočių ordinas
- Laurynas Volskis
- Lenkai
- Leonas (Haličo kunigaikščio sūnus)
- Lietuviai
- Liuteris
- Lotynai
- Malūnas
- Manvydas
- Martynas iš Golino
- Mauricijus
- Mlodyčius
- Motiejus
- Motiejus Kaviečnijskis
- Namas
- Pavlikas
- Pilininkas
- Pilys
- Plockis
- Povilas (Alšėnų kunigaikštis, Vilniaus vyskupas)
- Prancūzai
- Radvila (maršalka)
- Radvilos
- Rusai
- Rusdorfas
- Skirgaila
- Slavai
- Stanislovas (Plocko vyskupas)
- Stanislovas Goreckis
- Steponas
- Steponas Batoras
- Szosowe
- Tiškevičiai
- Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)
- Totoriai
- Uršulė
- Vaidila
- Vendrichovskis
- Vengrai
- Viešpaties vardu Amen
- Vilniaus kapitula
- Vilniaus miesto cechai
- Vladislovas
- Vladislovas IV
- Vokiečiai
- Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Vytis
- bursa
- chanas
- dešimtinė
- didysis magistras
- didysis maršalas
- diecezija
- dignitoriai
- dominija
- febri sincopi interna
- filija
- fundacija
- grašis
- gurguolė
- jurisdikcija
- kahalas
- kapitula
- kaštelionas
- klebonija
- komtūras
- kunigaikščiai
- kunigas
- leišiai
- luomas
- magistras
- maršalas
- maršalka
- metropolija
- miera
- neofitai
- oficijolas
- pagonybė
- palivarkas
- pasak kai kurių
- pavietas
- regula
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- seniūnas
- stalininkas
- supremus dux ir magnus dux
- tribunolas
- tėvonija
- unija
- vaitas
- vaivada
- viderkaftas
- vietininkas
- Škotai
- Švitrigaila
- Žirgai
- Žydai
- Žygimantas
- Žygimantas Augustas
- žygis
- činšas
- Akademijos profesorių, studentų ir varguolių išlaikymas iš fundacinių pajamų
- Aleksandras Balinskis
- Apaštalų Sostas
- Bažnytinių dešimtinių ir duoklių prievolių tęstinumas perleidžiant valdas
- Bernardinų kvietimas neofitams įtvirtinti ir religinė Vilniaus fundacija
- Bernardinų ordinas
- Bonos Sforcos įsakymas ištirti Onos Hlebavičienės nuostolius Nočioje (1533 m. spalio 23 d.)
- Fotijus
- Fundacijos privilegijos pateikimas ir įrašymas į teismo aktų knygas
- Jonas Hlebavičius
- Jonas Rygietis
- Jurgis Volazkavičius
- Juris Civilis et Canonici civilinė ir kanonų teisė
- Lietuvos didikų suvažiavimai, laiškų skaitymas ir ištikimybės priesaikos
- Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai
- Lietuvos senatoriai
- Maloningosios Dievo Motinos brolija
- Maskvos metropolitai
- Mikalojus fon Parsau
- Motiejus iš Blonios
- Povilas Višenskis
- Puslapis 67
- Radvilų giminė
- Reimaras fon Hanė
- Rygos miesto teisė
- Ulrikas Hozijus
- Valerijonas (raštininkas)
- Varmės kapitula
- Vilniaus akademijos kolegija
- Vilniaus jėzuitų kolegija
- Vilniaus magistratas
- Vilniaus pirkliai
- Vilniaus rusų vienuoliai „čiornai“
- Vilniaus žydų kahalas
- Vladislovas (karalius, Stepono pirmtakas)
- Vogt valdytojas
- Wielkierz Wilkirz Willkühren
- arkipresbiteris nuolatinis vikaras adjutoriai
- atskalūnai eretikai kitatikystė
- disidentai reformatai reformatoriai
- ekskomunikacija ekskomunika
- fizikas rūmų daktaras Leibarzt
- grivina, egzekucija, instigacija ir toties quoties
- indiktas
- lietuviška moneta ir lenkiški pinigai
- lietuviški grašiai, pusgrašiai ir rubliai
- magistratas miesto valdyba
- metropolitas metropolija
- miesto magistrato pareigybės
- monopolis privati prekyba
- muitas thelonea
- patepimas į valdžią
- scholastiko prelatūra scholastikas
- tenuta laikytojas
- trečias grūdas
- užstato teisė dominijos teisė
- vaitas ir tarėjai
- vaivada kaštelionas
- čiornai čiornyje liūdi
- šv. Petro skatiko rinkliava
- Žygimantas Senasis
- žiogriai statinių tvoros palisadai
- žvėrynas Karaliaus daržas