Santrauka
Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties. Vytauto didžiausios šlovės ir galybės metai ir Vilniui buvo geriausios kloties laikai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- maršalka
- vasalas
- Biržų Radvilos
- Bogdano Chmelnickio vadovaujamas Ukrainos kazokų sukilimas (1648–1651 m.)
- Chodkevičiai
- Didikų perėjimas į kalvinizmą ir funduotų bažnyčių sekuliarizavimas
- Evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvos evangelikai reformatai
- Jekaterina II
- Jonas Karolis Katkevičius
- Jurgis Radvila
- Jėzuitų ordinas
- Kardinalijos koplyčios pamaldų laikymas
- Kardinalijos namų kompleksas
- Karolis Stanislovas Radvila
- Katalikų Bažnyčia
- Kristupas Pacas
- Kristupas Radvila Perkūnas
- Kristupo Radvilos Perkūno reidas (1581 m. liepa-spalis)
- Kuoknesės mūšis (1601 m. birželio 23 d.)
- Kėdainių lietuviškų knygų spaustuvės įkūrimas ir sudegimas (apie 1652–1654 m.)
- Kėdainių unija (1655 m. spalio 20 d.)
- Lenkų kalbos pasirinkimas LDK protestantiškoje ir politinio elito raštijoje
- Lietuvos evangelikai reformatai
- Lietuvos kariuomenė
- Lietuvos seimas (XVI a.)
- Lietuvos senatoriai
- Livonijos kunigaikštystė
- Lojevo mūšis (1649 m. liepos 31 d.)
- Michał Baliński Mykolas Balinskis
- Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis (didikas, XVI a.)
- Mikalojus Radvila Juodasis
- Prostkų mūšis (1656 m. spalio 8 d.)
- Protestantų pamaldos lenkiškai
- Puslapis 77
- Radomo konfederacija (1767 m.)
- Radvilos
- Radvilų giminė
- Radvilų ir Chodkevičių spaustuvių steigimai ir Brastos spaustuvės perkėlimas
- Rusijos ir Lenkijos-Lietuvos karas (1654–1667 m.)
- Savickiai
- Smolensko apgultis (1632–1634 m.)
- Spaustuvių steigimas ir konfesinis knygų spausdinimas Lietuvoje
- Spaustuvės
- Steponas Batoras
- Ulos (Čašnikų) mūšis (1564 m. sausio 23 d.)
- Vilniaus akademijos įkūrimas (1579 m.)
- Vilniaus kapitula
- Vilniaus pirkliai
- Vilniaus užėmimas (1655 m. rugpjūčio 7 d.)
- coaequatio iurium įstatymo priėmimas (1697 m.)
- elektorius
- koadjutorius
- lenkai, nepataikę į duris, bus pro langus išmėtyti
- luomas
- protestantizmas
- reformacija
- urėdas
- visur guli nukautas greta nukauto
- činšas
- Šklovo mūšis (1654 m. rugpjūčio 12 d.)
- „būtų liaudžiai suprantama“
- Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos įkūrimas (1582 m.)
- Vilniaus vyskupijos klierikų kolegija
- etmonas
- hetmonas