luomas

Santrauka

Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas. Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Nuo Jekaterinos II laikų luomų institucijos buvo įtrauktos į vietinį valdymą kaip administracijos prižiūrimos pagalbinės valdžios šakos.		c-001
t-002 Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.		c-002
t-003 Vytautas šioje srity padarė tiek, kad suteikė tautos prekybai ir bendrai ekonomiškam inten syvesniam gyvenimui potencijos sudarydamas tam tikrą, iš tos visuomenės produktų cirkuliacijos gyvenantį, visuomenės luomą.		c-003
t-004 Nuo Jekaterinos II laikų vietiniame valdyme veikė atskirų luomų savivaldos institucijos, prižiūrimos vietos administracijos.		c-004
t-005 Batoras teigė nenorėjęs varžyti jokio luomo teisių ir privilegijų, bet dėl sienų gynybos įsakė rinkti muitus.		c-005
t-006 Valdovas prašė abiejų valstybių luomų tarybų netrukdyti ir padėti pagal jo valią padalyti turtus.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Nuo Jekaterinos II laikų luomų institucijos buvo įtrauktos į vietinį valdymą kaip administracijos prižiūrimos pagalbinės valdžios šakos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin- kimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su- bluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus parei- gūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba jorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu. Žinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vytautas šioje srity padarė tiek, kad suteikė tautos prekybai ir bendrai ekonomiškam inten syvesniam gyvenimui potencijos sudarydamas tam tikrą, iš tos visuomenės produktų cirkuliacijos gyvenantį, visuomenės luomą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas šioje srity padarė tiek, kad suteikė tautos prekybai ir bendrai ekonomiškam inten syvesniam gyvenimui potencijos sudarydamas tam tikrą, iš tos visuomenės produktų cirkuliacijos gyvenantį, visuomenės luomą. Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas. Žydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip tinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Nuo Jekaterinos II laikų vietiniame valdyme veikė atskirų luomų savivaldos institucijos, prižiūrimos vietos administracijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin- kimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su- bluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus parei- gūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Batoras teigė nenorėjęs varžyti jokio luomo teisių ir privilegijų, bet dėl sienų gynybos įsakė rinkti muitus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika lams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie nio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto ritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes čius*.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Valdovas prašė abiejų valstybių luomų tarybų netrukdyti ir padėti pagal jo valią padalyti turtus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus že miau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsi sukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, rimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildy mui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atme na tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, o ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas arba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai gali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų va lią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Vieš pats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir ku ris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame pagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai skelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs- ---- • -• 336

Puslapis 353

IV KNYGA tamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, pripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Santrauka

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Puslapis 353

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos