Santrauka
Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas. Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda.
Balińskio Vilniaus istorijoje luomas taip pat vartojamas aiškinant miestiečių socialinę padėtį: miestiečių luomas pristatomas kaip vėlai susiformavęs, silpnai įsitvirtinęs ir tik atskirais laikotarpiais įgijęs platesnes politines teises.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Nuo Jekaterinos II laikų luomų institucijos buvo įtrauktos į vietinį valdymą kaip administracijos prižiūrimos pagalbinės valdžios šakos. |
| t-002 Nuo Jekaterinos II laikų vietiniame valdyme veikė atskirų luomų savivaldos institucijos, prižiūrimos vietos administracijos. |
| t-003 Valdovas prašė būsimo įpėdinio ir abiejų valstybių luomų tarybų netrukdyti padalyti jo turtų pagal aprašytą tvarką. |
| t-004 Vytauto laikais Lietuvos bajorija gavo herbus, įgijo luomo savygarbą ir iš visuomenės sluoksnio virto luomu. |
| t-005 Batoras teigė muitus įsakęs rinkti ne luomų teisėms varžyti, o dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos poreikių. |
| t-006 Vytautas skatino prekybą ir intensyvesnį ūkinį gyvenimą, sudarydamas žydų ir miestelėnų luomą. |
| t-007 Vytautas skatino prekybą ir intensyvesnį ūkinį gyvenimą, sudarydamas žydų ir miestelėnų luomą. |
| t-008 Karalius atsakė, kad svarbiais valstybės reikalais negali nieko nutarti be luomų pritarimo. |
| t-009 Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui. |
| t-010 Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo. |
| t-011 Karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką. |
| t-012 Kazimieras Breste priėmė luomų priesaiką, kuria jie pažadėjo ištikimybę ir paklusnumą. |
| t-013 Aleksandras pasiūlė lietuvių luomams Vilniaus seime aptarti ir patvirtinti Piotrkove jo atstovų priimtus nutarimus. |
| t-014 Pasiuntiniams buvo uždrausta ką nors spręsti, todėl apie viską jie turėjo pranešti Bresto seime susirinkusiems luomams. |
| t-015 N o rs L ietuvos luom ai šiuo m etu įsitrau k ę į k a m u o ja n tį ir grėsm ingą k arą, vis dėlto, p arag in ti k a raliau s Ž y gim anto A ugusto, jie n o riai su v ažiav ę į B restą, k u r t a rėsi dėl būd ų g alu tin ai L ietuvą su v ien y ti su L enkija. |