luomas

PDF 100

L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus pareigūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus.

PDF 100

L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus pareigūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus.

PDF 352-353

Dėl tokio prakeikimo ir Dievo pykčio nieko kito nebijok, tik laikinos čia, o paskui amžinos pražūties, nuo kurios malonėk, Viešpatie Dieve, apsaugoti ir malonėk abiejose šiose valstybėse įtvirtinti tai, ką jose per mus padarei, malonėk abi šias tautas, vienybėje amžinai sujungtas tikros meilės, saugoti. Paskui kai kas nors, Dievo Apvaizda, po mūsų į mūsų sostą įžengs ir taps įpėdiniu, taip pat ir visų abiejų valstybių luomų tarybų prašome, kad netrukdytų ir, priešingai, padėtų padalinti mūsų turtus žemiau aprašytu papročiu, be gaišaties, delsimo, pokštų, išsisukinėjimų, vengimo, prasimanymų, nuoširdžiai, ištikimai, rimtai šiai mūsų valiai pritardami ir ją pildydami, jos pildymui padėdami, kaip įpareigojame ir įgaliojome, tegu atmena tikėjimą, garbę, sąžinę, kad kiekvienam geram žmogui, o ypač krikščioniui, privalu įvykdyti valią to, kieno keitėjas arba sprendimo vykdytojas būtų; dėl to, jeigu kiti luomai gali tai uždėti savo palikuonims ir vykdytojams, kad jų valią pildytų, tuo labiau mums, kaip valdovui, kuriam Viešpats Dievas malonėjo patikėti žmonių valdymo teises ir kuris esame laisvas nuo teisių, o vis tiek ir išlaisvinti veikiame pagal teises, o mūsų valstybės bendros teisės ir papročiai skelbia tai, kad kiekvienas gali kam tik nori savo turtus tęs- ---- • -• 336 ## Puslapis 353 IV KNYGA tamentu ar kokiu kitu užrašymu duoti, dovanoti, suteikti, pripažinti, tą taip pat leidžia krikščioniškoji teisė.

PDF 304

Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos bajorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, atsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu. Žinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.

PDF 345

Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo seimo, ir karalius sutiko. Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nustatyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reikalams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsienio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo autoritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokesčius*.

PDF 308

Vytautas šioje srity padarė tiek, kad suteikė tautos prekybai ir bendrai ekonomiškam intensyvesniam gyvenimui potencijos sudarydamas tam tikrą, iš tos visuomenės produktų cirkuliacijos gyvenantį, visuomenės luomą. Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas. Žydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip tinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti.

PDF 308

Lietuva gi tuo atžvilgiu nebuvo labai laiminga. Vytautas šioje srity padarė tiek, kad suteikė tautos prekybai ir bendrai ekonomiškam intensyvesniam gyvenimui potencijos sudarydamas tam tikrą, iš tos visuomenės produktų cirkuliacijos gyvenantį, visuomenės luomą. Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas.

PDF 418

Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus. Vytautas, Vytauto pasiuntinybė kaip laisvos tautos laisvas valdovas, o ne dėl to, kad žiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad karalius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.

PDF 420

Beje, ir Jogaila, smarkiai pasenęs ir suvokęs, jog valdymo našta dabar kur kas sunkesnė, nei jis gali pakelti, be to, turėdamas mažametį ir negalintį valdyti sūnų, ne taip jau labai būgštavo, kad Vytautas tapsiąs jo įpėdiniu, guosdamasis viltimi, jog šis nebesusilauksiąs įpėdinių. Kai karalius bei luomai nusprendė atverti Vytautui kitokias perspektyvas ir pasiūlyti jam Lenkijos karalystės vainiką, pasiuntinybės vadovas, pasak metraštininkų, prabilo šitokiais žodžiais. Lenkai gerai žiną, jog Vytauto tikslas — vienaip ar kitaip gauti karaliaus vardą bei karūną, todėl lenkų valstybės luomų seimas nutaręs pasiūlyti jam vainiką, kurį pasiėmęs jis nepadarysiąs jokios žalos valstybei ir patenkinsiąs didžiai iškilnius savo siekius.

PDF 467

Breste Kazimiero laukė gausybė žymiauP riėm ęs B reste lu o m ų šiųjų didikų, ypač tie, kurie priesaiką, p a ly d im a s į save kildino iš Lietuvos diV ilnių džiųjų kunigaikščių, kaip Algimantaičiai, Daumantaičiai, Manvydaičiai, Sanguškaičiai, Kaributaičiai, Karijotaičiai ir kiti. Pasitikę Kazimierą, jie rodė nepaprastą džiaugsmą, pagarbą bei palankumą. Priėmęs luomų priesaiką, kuria šie pažadėjo ištikimybę ir paklusnumą, niekais pavertė visus varžovų užmojus, šitaip greitai sutvarkydamas šį reikalą.

PDF 555

Tuo tarpu Aleksandras, didžiai rūpindamasis krikščionių sąjunga prieš turkus, nesitikėjo iš Maskvos grėsmės. Jis pasiūlė lietuvių luomams Vilniaus seime aptarti ir patvirtinti nutarimus, kuriuos jo atstovai buvo priėmę Piotrkove. Padarė taip, kaip siūlė kunigaikštis: nutarimus įtraukė į valstybinius dokumentus, kuriuos, pasirašius didikams, atidavė saugoti valstybės archyvui, šitaip buvo patvirtinta senoji sąjunga su lenkais.

PDF 383

Be valdovo sutikimo bajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdonėms žymiems lietuviams turėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams anksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlovingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi be galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai nepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo tvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į vieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų tautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia giminyste herbų panašumu. Įstatymais sutvarkomi Galop susitarė ir dėl tikėtikėjimo reikalai Liejimo reikalų. Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmonės Lenkijoje.

PDF 418

Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus. Vytautas, Vytauto pasiuntinybė kaip laisvos tautos laisvas valdovas, o ne dėl to, kad žiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad karalius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.

PDF 383

Be valdovo sutikimo bajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdonėms žymiems lietuviams turėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams anksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlovingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi be galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai nepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo tvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į vieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų tautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia giminyste herbų panašumu. Įstatymais sutvarkomi Galop susitarė ir dėl tikėtikėjimo reikalai Liejimo reikalų. Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmonės Lenkijoje.

PDF 47

Luomo sąvoka ne tik labiau vertinama, bet ir turi kur kas platesnę prasmę. Iš principo kiekviena grupuotė, kiekviena funkcija, kiekvienas amatas gali būtį laikomas luomu, tad galima rasti ne vien visuomenės skirstymą į tris, bet ir į dvylika luomų. Mat luomas yra būklė, estât, arba ordre [tvarka]; jame slypi mintis apie Dievo norėtą realybę.