Santrauka

Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Čia nuo Vytauto laikų buvo krašto viršininkas, vadinamas seniūnu.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-008 Lenkijos karalius Lietuvoje laikė ne tik įgulas, bet ir storastą.c-001
t-009 Seniūnas šiame tekste yra lenkiškas urėdas Lietuvoje.c-002
t-010 1411 m. Vytautas pats paskyrė seniūną atgautai Žemaitijai.c-003
t-011 Seniūnas buvo bendro valstybės valdymo organas, turėjęs teismo valdžią ir vietininko teises.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lenkijos karalius Lietuvoje laikė ne tik įgulas, bet ir storastą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lietuvoje buvo jau­ čiamas aiškus susiskaldymas, kurio likviduoti neįstengė nė pats Lenkijos karalius, nors jis ir laikė Lietuvos pilyse lenkų įgulas ir Vilniuj lenką Storastą. Žvalgydamasis tuo laiku po Lietuvą,

— 41—

tikrai galėjai manyti, jog Krėvės unijos akte įrašytas Lietuvos
prijungimas prie Lenkijos, tuo tarpu negalės įvykti
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Seniūnas šiame tekste yra lenkiškas urėdas Lietuvoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmas lenkų urėdas atsiradęs Lietuvoje vadinosi seniūnu (lenk. starosta). Tai buvo 1386 met. Jogailos Vilniun atsiųstas jau minėtas vad. „Vilniaus seniūnas“.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1411 m. Vytautas pats paskyrė seniūną atgautai Žemaitijai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1411 m. jis pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ). Tai buvo bendro valstybės valdymo organas su teismo valdžia ne tik d. kunigaikščio domenuose, bet ir visos apylinkės bajorų ir Baž­ nyčios dvaruose. Jis naudojosi visomis vietininko teisėmis ir paprastomis jo pajamomis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai