Pirmoji baž nyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų baž nyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Netrukus Poznanės vys kupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po piežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. 238 ## Puslapis 255 PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio.
Pats miestelis dali jamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta goti kinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vieti nio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus. Pirmoji baž nyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų baž nyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje.
liepos 8-ą.\n238\n\n## Puslapis 255\n\nPRIEDAI\nPRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS \nTREČIOSIOS KNYGOS\nI\nPABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA\nIšrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, \ntvarkytų Vilniuje\nMetais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais \nkovo mėnesio keturioliktą dieną\nPrieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys\ntės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir ap\nskričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni \nšimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrink\ntus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje po\nsėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvau\ndamas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas \nOzechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko \nbažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados švie\nsiausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūks\ntantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudary\ntą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų \ngruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės \nkunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir \nPabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, pada\nrant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į\n\n## Puslapis 256\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo \nAktų knygas.
Tada jie, tai atlikę, kaip reikėjo, rūpestingai ir kruopščiai, visa, ką iš prisiekusių liudininkų apie šios bažnyčios įkūri mą išgirdo, mums aprašė ir savo antspaudais patvirtino. Tai gi mes, gerai informuoti apie fundaciją ir lėšas, kuriomis mū sų protėviai bažnyčią aprūpino, remdamiesi tikrais ir priesaika patvirtintais įrodymais, kuriuos iš mūsų komisa rų sužinojome, dabartiniam bažnyčios klebonui, minėtam Valentinui iš Pilzno, naująją privilegiją amžiams suteikti nu sprendėme ir suteikiame. Pirmiausia norime, kad minėta Pabaisko parapija turėtų buvusias ribas, kurios eina nuo Širvintos upės iki pat Šventosios ir yra juosiamos Kertušos upės, tekančios per Šešuolės mišką iki Šesarkos upės, kur prieš Skočiūnų dvarą upė Šešulka [Šešuolėlė] įteka į Šventą ją; ir šiose ribose jokia kita parapijinė bažnyčia neturi būti pastatyta ir veikti, kad nepadarytų nuostolio ir skriaudos minėtai Pabaisko bažnyčiai.
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų \ntitulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan\ntiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vys\nkupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po\npiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo \nišrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat \naprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo \nklebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam\nbet ir kai kuriais padavimais ar \nužuominomis, kurias aptikau Vil\nniaus kapitulos ar Karaliauč.