Vytautui priskirta viena pirmųjų po krikščionybės įvedimo Žemaitijos bažnyčių fundacijų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 117
Pats miestelis dalijamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta gotikinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vietinio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus. Pirmoji bažnyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje.
1544 m. sudaryta Pabaisko bažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegija 1785 m. buvo pateikta LDK Vyriausiajam Tribunolui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 254-256
liepos 8-ą. 238 ## Puslapis 255 PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio keturioliktą dieną Prieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir apskričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrinktus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje posėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvaudamas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas Ozechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko bažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados šviesiausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudarytą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų gruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės kunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir Pabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, padarant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į ## Puslapis 256 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo Aktų knygas.
Remiantis prisiekusių liudininkų duomenimis apie Pabaisko bažnyčios fundaciją, Valentinui iš Pilzno suteikta nauja privilegija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 259
Tada jie, tai atlikę, kaip reikėjo, rūpestingai ir kruopščiai, visa, ką iš prisiekusių liudininkų apie šios bažnyčios įkūrimą išgirdo, mums aprašė ir savo antspaudais patvirtino. Taigi mes, gerai informuoti apie fundaciją ir lėšas, kuriomis mūsų protėviai bažnyčią aprūpino, remdamiesi tikrais ir priesaika patvirtintais įrodymais, kuriuos iš mūsų komisarų sužinojome, dabartiniam bažnyčios klebonui, minėtam Valentinui iš Pilzno, naująją privilegiją amžiams suteikti nusprendėme ir suteikiame. Pirmiausia norime, kad minėta Pabaisko parapija turėtų buvusias ribas, kurios eina nuo Širvintos upės iki pat Šventosios ir yra juosiamos Kertušos upės, tekančios per Šešuolės mišką iki Šesarkos upės, kur prieš Skočiūnų dvarą upė Šešulka [Šešuolėlė] įteka į Šventąją; ir šiose ribose jokia kita parapijinė bažnyčia neturi būti pastatyta ir veikti, kad nepadarytų nuostolio ir skriaudos minėtai Pabaisko bažnyčiai.
Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo pasiųstas pas popiežių prašyti bulės, patvirtinančios Vilniaus vyskupijos fundaciją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vyskupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč.