Santrauka
No rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė me. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių. Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Valdovas siekė išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą artikulams, kuriems turėjo pritarti Apaštalų Sostas. |
| t-002 Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis jurisdikcija su ekskomunikacijos teise, leista vyskupų ir patvirtinta Apaštalų Sosto. |
| t-003 Vilniaus kapitula teigė besivadovaujanti teise, kurią patvirtino Apaštalų Sostas, Lietuvos kunigaikščiai ir valdovas. |