Vilniaus pirkliai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri­ vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo sei­ mo, ir karalius sutiko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O la­ biausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mies­ te pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir pirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos muitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokes­ čius taip, kaip šiais metais visi mūsų miestai sumokėjo. Ir ponui krašto iždininkui ir jo raštininkams, paskirtiems šiems mokesčiams rinkti, jeigu būtų kokių nors sunkumų dėl šio reikalo, tegu padeda. Ir pirkliams reikia parodyti, kad tai skirta ne sau, o tam pavojingiausiam metui, kai bus sunku, - 330 ## Puslapis 347 IV KNYGA tegu pakenčia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

67\nBe karaliaus Stepono laiškų, rašytų \ndėl kalendorinių ginčų, Dubins- \nk i o išspausdintų „Vilniaus miesto \nprivilegijų rinkinyje\", p. 149 ir 150, \ndar miesto archyve yra reliacinis ka­\nraliaus Stepono sprendimas: Decre­\ntum relationum Stephani Regis Polo- \nniae inter nonnullos mercatores \nvilnenses et advocatum Vilnensem ex \nseriis partium controversiis anno 1586 \ndie 11 Julii latum, quo festa solemnia \njuxta novum calendarium ab omnibus \nincolis civitatis vilnensis in ea qua par \nest reverentia haberi demandantur [Re­\nliacinis Lenkijos karaliaus Stepono \nsprendimas dėl tarp kai kurių Vil­\nniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių \nrimtų prieštaravimų, išleistas 1586 \nmetų liepos 11 dieną, kuriuo įpras­\ntas šventes pagal naują kalendorių \nįsakoma visiems Vilniaus gyvento­\njams su lygiai tokia pačia pagarba \nšvęsti]; jo turinys yra toks.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasde­ šimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo tris­ dešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo­ jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu­ statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara­ lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena­ to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai ne­ padaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes. Tad vaito pareigos suteikė jam teisę sutramdyti šią savivalę ir pritaikyti paniekintą 1583 metų lapkričio 26 dieną karaliaus išleistą raštą, kuriuo apskritai visiems draudžiama šven­ čių dienomis pagal naująjį kalendo­ rių atidaryti krautuves ir pardavinė­ ti prekes. O šie pirkliai, nors po keletą kartų buvo padėjėjų įspėti, ne tik jų nepaklausė, bet dar ir sumušė vaito pasiuntinius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

243, sqq. 19 Žaliaminės odos ir ypač vaškas tuo laiku buvo svarbiausios išvežamo­ sios prekės. Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil­ niaus pirklių neimtų muito.