Santrauka
Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19. Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil niaus pirklių neimtų muito. Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Buvo pageidaujama, kad Vilniaus miestiečiai ir pirkliai neprieštaraudami apskaičiuotų ir sumokėtų muitus. |
| t-002 1586 m. liepos 11 d. Stepono Batoro sprendimas kilo iš ginčo tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito. |
| t-003 Steponas Batoras, Lietuvos senatorių prašomas ir Vilniaus pirkliams protestuojant, laikinai atleido juos nuo naujo muito mokesčio. |
| t-004 Pirkliai per Velykas pagal pataisytą kalendorių pardavinėjo prekes, nepaisydami katalikiškų švenčių. |
| t-005 Vilniaus pirkliai ir gyventojai, remdamiesi privilegijomis, priešinosi muito mokėjimui. |
| t-006 Karalius daug kartų draudė muitininkams imti muitą iš Vilniaus pirklių už vašką ir kitas prekes. |
| t-007 Kaune buvęs Vilniaus pirklių prekių sandėlis buvo atleistas nuo mokesčių. |
| t-008 Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba ir atsirado daug turtingų su užsienio kraštais prekiavusių pirklių. |
Ryšiai
- Rėmė Vilniaus pirkliai: Mikalojus Radvila Rudasis