Vilniaus pirkliai – LT KB

Santrauka

Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19. Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil niaus pirklių neimtų muito. Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19.		c-001
t-002 Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil niaus pirklių neimtų muito.		c-002
t-003 Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol.		c-003
t-004 Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie iš vystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų.		c-004
t-005 67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis ka raliaus Stepono sprendimas: Decre tum relationum Stephani Regis Poloniae.		c-005
t-006 Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai ne padaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes.		c-006
t-007 Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų.		c-007
t-008 Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito.		c-008
t-009 O la biausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mies te pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir pirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos muitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokes čius taip, kaip šiais.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas. Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19. Kai kurie miestiečiai kaip nuomą 18 Daugiau žinių apie Švč.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil niaus pirklių neimtų muito.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

243, sqq. 19 Žaliaminės odos ir ypač vaškas tuo laiku buvo svarbiausios išvežamo sios prekės. Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vil niaus pirklių neimtų muito.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, be siverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - paci tuosime kai kuriuos: List Meszczani- nu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andre jui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu On- kieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiš kas Vilniaus tarėjui Bohdanui Anke- vičiui, leidžiantis jam surinkti pri klausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam pri klausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Mai šiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Kny ga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisa nie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąra šas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269

Puslapis 286

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų lai vams, vadinamoms vytinėms.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie iš vystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jis norėjo, kad visi gyventų saugiai, gynė nuo piktnaudžiavimų, prižiūrėdamas nuo jo priklausančias teises, ir kartą įgytą savo valdžios au toritetą sugebėjo tvirtai išsaugoti iki pabaigos. Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie iš vystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų. Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mo kesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutram dė54.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje”, p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis ka raliaus Stepono sprendimas: Decre tum relationum Stephani Regis Poloniae.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubins- k i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje”, p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis ka raliaus Stepono sprendimas: Decre tum relationum Stephani Regis Polo- niae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Re liacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vil niaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įpras tas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyvento jams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai ne padaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai ne padaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes. Tad vaito pareigos suteikė jam teisę sutramdyti šią savivalę ir pritaikyti paniekintą 1583 metų lapkričio 26 dieną karaliaus išleistą raštą, kuriuo apskritai visiems draudžiama šven čių dienomis pagal naująjį kalendo rių atidaryti krautuves ir pardavinė ti prekes. O šie pirkliai, nors po keletą kartų buvo padėjėjų įspėti, ne tik jų nepaklausė, bet dar ir sumušė vaito pasiuntinius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasde šimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo tris dešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS

Puslapis 344

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo sei mo, ir karalius sutiko.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: O la biausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mies te pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir pirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos muitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokes čius taip, kaip šiais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O la biausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mies te pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir pirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos muitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokes čius taip, kaip šiais metais visi mūsų miestai sumokėjo. Ir ponui krašto iždininkui ir jo raštininkams, paskirtiems šiems mokesčiams rinkti, jeigu būtų kokių nors sunkumų dėl šio reikalo, tegu padeda. Ir pirkliams reikia parodyti, kad tai skirta ne sau, o tam pavojingiausiam metui, kai bus sunku, - 330

Puslapis 347

IV KNYGA tegu pakenčia.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai