Santrauka
144 Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Tačiau Jogaila norėjo tą vien tik asme niškai Vytauto duotą pasižadėjimą padaryti reikšmingesnį gau damas pačių lietuvių sutikimą ir priesaiką, o Vytautas savo ruožtu siekė ir palikuonims, jeigu jų kada turėtų, garantuoti šio kios tokios naudos, tad.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. | c-001 | |
| t-002 Tačiau Jogaila norėjo tą vien tik asme niškai Vytauto duotą pasižadėjimą padaryti reikšmingesnį gau damas pačių lietuvių sutikimą ir priesaiką, o Vytautas savo ruožtu siekė ir palikuonims, jeigu jų kada turėtų, garantuoti šio kios tokios naudos, tad. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 144 Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
144
Puslapis 161
Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Vytautas, gavęs tą iššūkį, sukviečia Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepia jiems skaityti laišką ir klausia: ar jie norį būti pavaldūs Lenkijai ir jai mokėti duoklę? Pasigirsta vi sų kaip vieno balsai, kad jie esą laisvi ir kad jų tėvai niekados nemokėję Lenkijai duoklių - toks buvo atsakymas į tą prama naus Vytauto klausimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Jogaila norėjo tą vien tik asme niškai Vytauto duotą pasižadėjimą padaryti reikšmingesnį gau damas pačių lietuvių sutikimą ir priesaiką, o Vytautas savo ruožtu siekė ir palikuonims, jeigu jų kada turėtų, garantuoti šio kios tokios naudos, tad.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Jogaila norėjo tą vien tik asme niškai Vytauto duotą pasižadėjimą padaryti reikšmingesnį gau damas pačių lietuvių sutikimą ir priesaiką, o Vytautas savo ruožtu siekė ir palikuonims, jeigu jų kada turėtų, garantuoti šio kios tokios naudos, tad suvažiavo į Vilnių karaliaus sukviesti 64 Jahrbücher Johannes Linde.nblatts, P-113. Ta svarbi aplinkybė mūsų is torikams visai nežinoma. 65 Dinaburgo komtūro laiškus, Slapt. Ar chyve. Žr. Il pried. Lenkijos ir Lie tuvos istorikams taip pat nieko apie tą gaisrą mieste nėra žinoma. • — 145
Puslapis 162
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai ir tame suvažiavi me pakiliai prisiekė ištikimybę ir pagalbą kovoje prieš bendrą karaliaus ir Lenkijos Karūnos priešą, o po Vytauto mirties - visos Lietuvos grįžimą į Lenkiją ir paklusnumą ne kokiam ki tam karaliui, o tik Jogailai, tačiau su sąlyga, kad tuo atveju, jeigu Vladislovas Jogaila mirtų nepalikęs įpėdinių, lenkai ne turėtų teisės rinkti karaliaus be Vytauto ir Lietuvos bajorų ži nios bei pritarimo66.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |