Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

pavietas

7 teiginiai7 įrašai7 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Pavietas (lenk. powiat, lot. castellania) – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Pavietas šiame šaltinių rinkinyje apibūdinamas kaip teritorinis vienetas, kuriame buvo organizuojamas teisingumas, skiriami pareigūnai ir sprendžiami bajorijos reikalai. Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras; jos senoji piliavietė apėmė du prie Nemuno esančius kalnus, sujungtus tiltu per gilią griovą, o tarp tilto polių buvo įrengtas kalėjimas. Kiekviename naujai sudarytame paviete didysis kunigaikštis skirdavo pakamorę – urėdą, vietoje sprendusį žemės ribų bylas. Žemės teismams rinkti buvo rengiami viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais, kuriuose bajorai aptardavo savo reikalus, rinkdavo teismą ir kitus urėdus. Vis dėlto pateiktoje medžiagoje nenurodytas tikslus pavieto susidarymo ar egzistavimo laikotarpis, todėl objekto chronologinis apibūdinimas lieka nepakankamas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

T. KorsakasVilniaus pavieto milicijos batalionasVyriausiasis Lietuvos tribunolasPavietų ir vaivadijų bajorų seimeliaiseimelistėvūnijapavietas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Reikšmė
  • Lietuvos valstybės teritorinis administracinis vienetas.
  • XV–XVIII a. Kaunas aprašomas kaip seniūnijos arba pavieto centras.
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Pavietas vartojamas istoriniam teritoriniam vienetui, kuriame būdavo sprendžiamos žemės ribų bylos ir veikdavo pakamorė.
  • Pavietas vartojamas teritorijai, turėjusiai centrą; Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras.
  • Pavietas vartojamas bajorų suvažiavimų ir teismų organizavimo kontekste: viso pavieto bajorai rinkdavosi į seimelį.
  • A. Šapokos aprašomame naujai sudarytų pavietų administraciniame ir teisiniame kontekste.
  • Michało Balińskio istoriniame Veliuonos aprašyme; laikinis kontekstas – „kurį laiką“ pagal šaltinį.
  • A. Šapokos aprašomas istorinis žemės teismų rinkimo kontekstas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Kiekviename naujai sudarytame paviete didysis kunigaikštis skirdavo pakamorę, kuris vietoje spręsdavo žemės ribų bylas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jiems buvo pavestos spręsti visos bylos dėl turto, t. y. vadinamosios civilinės bylos. Tik bylos dėl žemės ribų (ežių) buvo pavestos atskiram pakamorės teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete buvo vienas didžiojo kunigaikščio skiriamas urėdas — pakamorė, kuris visas tokias bylas spręsdavo vietoje.
t-002vidutinis

Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Senoji piliavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nutiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalėjimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras. Ant vieno iš tų kalnų dabar stovi bažnyčia, ° už jos - aukštutinis miestas; ant kito - dvaro parkas ir sodas.
t-003vidutinis

Tauragnų pilis buvo padovanota Vilniaus vyskupui kartu su visu pavietu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Marijos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vyskupui bei šv. Vladislovui, karaliui ir išpažinėjui. 9 Długosz Histor. polon. Lib. X, p. 112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
t-004vidutinis

Kiekviename naujai sudarytame paviete didysis kunigaikštis skirdavo po vieną pakamorę žemės ribų byloms spręsti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tik bylos dėl žemės ribų (ežių) buvo pavestos atskiram pakamorės teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete buvo vienas didžiojo kunigaikščio skiriamas urėdas — pakamorė, kuris visas tokias bylas spręsdavo vietoje. Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui.
t-005vidutinis

Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Seimeliai. Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus.
t-006vidutinis

Lietuvos miestai, buvo tarsi trinaris, jį sudarė pats savavaldus miestas ir jo miestiečių bendruomenė bei nemiestiškos Kauno dalys, pilis kaip Lietuvos valstybės teritorinio administracinio vieneto, Kauno seniūni jos/pavieto centras ir bažnyčios struktūros.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Savavaldaus miesto laikotarpio Kauno istorijos objektas yra sudėtingas. Kaunas, kaip ir visi kiti XV-XVIII a. Lietuvos miestai, buvo tarsi trinaris, jį sudarė pats savavaldus miestas ir jo miestiečių bendruomenė bei nemiestiškos Kauno dalys, pilis kaip Lietuvos valstybės teritorinio administracinio vieneto, Kauno seniūnijos/pavieto centras ir bažnyčios struktūros; katalikų parapinė bažnyčia/parapija, Kaune įsikūrusios vienuolijos, vėliau atsiradusi liuteronų bažnyčia/bendruomenė.
t-209608vidutinis

Pavietas su pavietu ilgų laiką negalėjo susisiekti, kaimas su mies tų, miestas su kaimu; viena pusė Nemuno su kita puse, vienas miestas su kitu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Kelionė Lietuvon 1916 karės metais

Pavietas su pavietu ilgų laiką negalėjo susisiekti, kaimas su miestų, miestas su kaimu; viena pusė Nemuno su kita puse, vienas miestas su kitu.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Vyriausiasis Lietuvos tribunolasT. KorsakasVilniaus pavieto milicijos batalionasVyriausiasis Lietuvos tribunolasPavietų ir vaivadijų bajorų seimeliaitėvūnijaseimelis

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—33
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11