Kiekviename naujai sudarytame paviete didysis kunigaikštis skirdavo pakamorę, kuris vietoje spręsdavo žemės ribų bylas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 246
Jiems buvo pavestos spręsti visos bylos dėl turto, t. y. vadinamo- sios civilinės bylos. Tik bylos dėl žemės ribų (ežių) buvo pa- vestos atskiram pakamorės teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete buvo vienas didžiojo kunigaikščio skiriamas urėdas — pakamorė, kuris visas tokias bylas spręs- davo vietoje.
Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 117
Senoji pi\nliavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nu\ntiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalė\njimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos\npavieto centras. Ant vieno iš tų kalnų dabar stovi bažnyčia,\n° už jos - aukštutinis miestas; ant kito - dvaro parkas ir so\ndas.
Tauragnų pilis buvo padovanota Vilniaus vyskupui kartu su visu pavietu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127-128
Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Mari jos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vysku pui bei šv. Vladislovui, karaliui ir iš pažinėjui. 9 Długosz Histor. polon. Lib. X, p. 112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- vos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren kamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Kiekviename naujai sudarytame paviete didysis kunigaikštis skirdavo po vieną pakamorę žemės ribų byloms spręsti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 246
Tik bylos dėl žemės ribų (ežių) buvo pa- vestos atskiram pakamorės teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete buvo vienas didžiojo kunigaikščio skiriamas urėdas — pakamorė, kuris visas tokias bylas spręs- davo vietoje. Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui.
Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 247
Seimeliai. Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus.
Lietuvos miestai, buvo tarsi trinaris, jį sudarė pats savavaldus miestas ir jo miestiečių bendruomenė bei nemiestiškos Kauno dalys, pilis kaip Lietuvos valstybės teritorinio administracinio vieneto, Kauno seniūni jos/pavieto centras ir bažnyčios struktūros.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 12
Savavaldaus miesto laikotarpio Kauno istorijos objektas yra sudėtingas. Kau- nas, kaip ir visi kiti XV-XVIII a. Lietuvos miestai, buvo tarsi trinaris, jį sudarė pats savavaldus miestas ir jo miestiečių bendruomenė bei nemiestiškos Kauno dalys, pilis kaip Lietuvos valstybės teritorinio administracinio vieneto, Kauno seniūni jos/pavieto centras ir bažnyčios struktūros; katalikų parapinė bažnyčia/parapija, Kaune įsikūrusios vienuolijos, vėliau atsiradusi liuteronų bažnyčia/bendruomenė.