Tai iš ten kilo anas Andrius Volanas, pagarsėjęs mokslu ir rašytojo talentu, visą savo gy venimą buvęs uoliausias reformatų idėjų skleidėjas Vilniu je ir pavojingiausias katalikų Bažnyčios pagrindų griovėjas. Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų refor matų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prie lankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo su telkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos. Disidentų pusėje beveik tik vienas pats Volanas, nepaprasto uolumo ir darbštumo žmogus, turėjo atremti priešininkus.
293 ## Puslapis 310 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Kristupas Varševickis, Possevinas ir kiti garsiausi jėzuitai. Disidentų pusėje beveik tik vienas pats Volanas, nepaprasto uolumo ir darbštumo žmogus, turėjo atremti priešininkus. Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė zuitų pusę.
Jėzuitų apsigyvenimas Vil niuje jau Stepono Batoro laikais pakirto protestantų įtaką Lietuvoje. Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų refor matų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prie lankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo su telkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rung tynių lauku. Katalikams vadovavo Skarga, Emanuelis Vega, nuosprendį ir tą pačią dieną, išklau sęs katedroje mišias, išvyko į karo žygį į Čiašnikus.
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įro do tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Če chavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat vie šai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai. Tai iš ten kilo anas Andrius Volanas, pagarsėjęs mokslu ir rašytojo talentu, visą savo gy venimą buvęs uoliausias reformatų idėjų skleidėjas Vilniu je ir pavojingiausias katalikų Bažnyčios pagrindų griovėjas. Užvirė atkakli dvasininkų kova su reformatoriais ir tęsėsi pastarųjų naudai iki Žygimanto Augusto valdymo pabai gos; mat jis, vengdamas painiotis į šiuos ginčus, į juos žvel gė beveik abejingai. Jį kaltino netgi akivaizdžiu palankumu disidentams. Pastarųjų Biblijos priėmimas kaip dovanos bei polinkis lankytis jų šventovėse - buvo nemaži dvasininki jos priekaištai karaliui. Vilniuje tarpusavio atšiaurumas netgi viešai pasireiškė dėl tokios priežasties: kartą karalius su ne mažu Lietuvos didikų disidentų būriu vyko į jų bažnyčią, nes buvo ten pakviestas.