Disidentų pusėje Andrius Volanas beveik vienas atremdinėjo jėzuitų priešinimąsi.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 309-310
293 ## Puslapis 310 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Kristupas Varševickis, Possevinas ir kiti garsiausi jėzuitai. Disidentų pusėje beveik tik vienas pats Volanas, nepaprasto uolumo ir darbštumo žmogus, turėjo atremti priešininkus. Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, reformuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jėzuitų pusę.
Lietuvos disidentai reformatai nepajėgė sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su Vilniaus jėzuitais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 309
Jėzuitų apsigyvenimas Vilniuje jau Stepono Batoro laikais pakirto protestantų įtaką Lietuvoje. Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų reformatų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prielankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rungtynių lauku. Katalikams vadovavo Skarga, Emanuelis Vega, nuosprendį ir tą pačią dieną, išklausęs katedroje mišias, išvyko į karo žygį į Čiašnikus.
Andrius Volanas Vilniuje buvo laikomas uoliu reformatų idėjų skleidėju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 299-300
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomunikuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ganytoją, kad pakankamai veiktų pagal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad visose viešose pamaldose įsakytų melstis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapituły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažkokias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įrodo tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Čechavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat viešai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai. Tai iš ten kilo anas Andrius Volanas, pagarsėjęs mokslu ir rašytojo talentu, visą savo gyvenimą buvęs uoliausias reformatų idėjų skleidėjas Vilniuje ir pavojingiausias katalikų Bažnyčios pagrindų griovėjas. Užvirė atkakli dvasininkų kova su reformatoriais ir tęsėsi pastarųjų naudai iki Žygimanto Augusto valdymo pabaigos; mat jis, vengdamas painiotis į šiuos ginčus, į juos žvelgė beveik abejingai. Jį kaltino netgi akivaizdžiu palankumu disidentams. Pastarųjų Biblijos priėmimas kaip dovanos bei polinkis lankytis jų šventovėse - buvo nemaži dvasininkijos priekaištai karaliui. Vilniuje tarpusavio atšiaurumas netgi viešai pasireiškė dėl tokios priežasties: kartą karalius su nemažu Lietuvos didikų disidentų būriu vyko į jų bažnyčią, nes buvo ten pakviestas.