Santrauka
Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko mos mišios. Actum Vilnae, die domi nico infra octavas Ascensionis Chr. An no D-ni 1390. Sigillum appensile [ Aktuota Vilniuje, Kristaus Žengimo į dangų oktavoje, Viešpaties metais 1390. Prikabinamas antspaudas]. Ta privilegija buvo patvirtinta Žygi manto 11518 m. in conventu generali Brestensi [didžiajame Brastos kon vente]. Paneriai - tai palivarkas ir kalnai, pavadinimą tokį gavę nuo to, kad išsidėstę prie upės, kuri seniau buvo vadinta Nerimi, dabar Vilija (Panerys). Lietuvoj labai paplitęs pa protys gyvenvietes prie upių vadin ti, pridėjus prie upės pavadinimo priešdėlį -pa: pvz.: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Mer kio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Pa dubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru iš rinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą. 130
Puslapis 147
Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Anglai
- Vokiečiai
- kapitula
- magistras
- pagonybė
- palivarkas
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- žygis
- Boucicaut
- Henrikas Lankasteris
- Jonas de Gandas
- M. Strijkovskis Stryjkowski
- Motiejus Strijkovskis (kronikininkas)
- Prancūzai
- Puslapis 77
- Riterių garbės puota prieš karo žygį
- Ričardas II
- Vilhelmas Douglas
- prūsiškos grivenos