Miestų žemės irgi buvo atskirtos. Išmatavus žemę, geriausiose vietose buvo steigiami dvarai ir palivarkai, o aplink juos buvo duodama po valaką valstie- čiams. Jų žemė buvo padalinta trilaukiais, o jie patys apgy- vendinti kaimuose.
Šiuos palivarkus miestiečiai valdė paveldimai, parduodavo juos ar pirkdavo, energingiausi plėsdavo dirbamos žemės plotus braudamiesi į miesto girią.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Už tokį žemės plotą reikėjo mokėti 1 kapą grašių per metus. Šiuos palivarkus miestiečiai valdė paveldimai, parduodavo juos ar pirkdavo, energin- giausi plėsdavo dirbamos žemės plotus braudamiesi į miesto girią. Pastarieji veiksmai buvo nusižengimas miesto tvarkai, miesto giria mažėjo, naujai įdirbta žemė buvo nusle- piama nuo apmokestinimo.
1614 m. Jonas Kojalavičius, eidamas miesto ūkvedžio pareigas, teisme aiškinosi nepasirengęs bylai dėl Fredoje esančio palivarko, nes buvo užsiėmęs miesto reikalais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)