Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ).
8). Joje popiežius Urbonas VI išgyrė apsikrikštiju sius lietuvius, o vysk. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ). Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv.
Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vys kupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pa reigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vysku piją20.
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų \ntitulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan\ntiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vys\nkupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po\npiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo \nišrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat \naprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo \nklebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam\nbet ir kai kuriais padavimais ar \nužuominomis, kurias aptikau Vil\nniaus kapitulos ar Karaliauč.
Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti joje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Pasiuntiniai rado popiežių Perudžijoje (Š. Italijoje), kur jie buvo maloniai priimti ir gavo jo brevę (1388.
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų \ntitulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan\ntiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vys\nkupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po\npiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo \nišrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat \naprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo \nklebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam\nbet ir kai kuriais padavimais ar \nužuominomis, kurias aptikau Vil\nniaus kapitulos ar Karaliauč.