Santrauka
Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo pasiųstas pas popiežių Urboną VI ir anksčiau tarpininkavo Algirdui bei Inocentui VI. | c-001 | |
| t-002 Popiežius Urbonas VI įgaliojo vyskupą Dobrogostą tvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją. | c-002 | |
| t-003 Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės dėl Vilniaus vyskupijos fundacijos. | c-003 | |
| t-004 1389 m. pabaigoje Dobrogostas kaip Urbono VI pasiuntinys Vilniuje paskelbė bulę dėl Vilniaus katedros ir vyskupijos. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo pasiųstas pas popiežių Urboną VI ir anksčiau tarpininkavo Algirdui bei Inocentui VI.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti joje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Pasiuntiniai rado popiežių Perudžijoje (Š. Italijoje), kur jie buvo maloniai priimti ir gavo jo brevę (1388.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Popiežius Urbonas VI įgaliojo vyskupą Dobrogostą tvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
8). Joje popiežius Urbonas VI išgyrė apsikrikštiju sius lietuvius, o vysk. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ). Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės dėl Vilniaus vyskupijos fundacijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Netrukus Poznanės vys kupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po piežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1389 m. pabaigoje Dobrogostas kaip Urbono VI pasiuntinys Vilniuje paskelbė bulę dėl Vilniaus katedros ir vyskupijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vys kupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pa reigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vysku piją20.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |