Santrauka
O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą. 1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. | c-001 | |
| t-002 Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą. | c-002 | |
| t-003 1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino. | c-003 | |
| t-004 Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč. | c-004 | |
| t-005 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. | c-005 | |
| t-006 Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. | c-006 | |
| t-007 Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. | c-007 | |
| t-008 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau. | c-008 | |
| t-009 Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist rate, su palikuonimis buvo visiems. | c-009 | |
| t-010 Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. | c-010 | |
| t-011 Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje. | c-011 | |
| t-012 72 299 ## Puslapis 316 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS KETVIRTOSIOS KNYGOS I VILNIAUS VAITŲ IR KELIŲ ŽYMESNIŲ BURMISTRŲ SĄRAŠAS, PAIMTAS IŠ MIESTO AKTŲ a) Iki Unijos 1. | c-012 | |
| t-013 Vilniaus vaitui............Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų. | c-013 | |
| t-014 Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. | c-014 | |
| t-015 Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo. | c-015 | |
| t-016 O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių. | c-016 | |
| t-017 Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne kiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu rinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų. | c-017 | |
| t-018 Karalius ŽYGIMANTAS Prikabintas LDK antspaudas Šios privilegijos ištrauka iš garbingojo magistrato ir Vil niaus miesto knygos, vykstant ribų komisijos teismams tarp jo did. pono Goreckio, Lydos pav. iždininko, ir garb. | c-018 | |
| t-019 Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos. | c-019 | |
| t-020 410 ## Puslapis 427 IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams. | c-020 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažny čios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 die ną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino. 1654 metų kovo 2 dieną. Asesorių sprendimas byloje su Vil niaus magistratu, tas aprobacijas ginčijančiu, paskelbtas; ka raliaus raštas, ta pačia data pažymėtas, duotas dvarioniui sprendimo vykdymo reikalu, ir 1654 metų liepos 4 dieną įvykdytas sprendimas patenkino magistrato ieškinį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino. Tos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis nuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, ‘bet dėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; tačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios priklauso; jais disponuoja Vilniaus magistratas per savo val dytojus, o iš gautų pajamų tenkinami koplyčios poreikiai. Mūrinius namus, kurie buvo skirti tos koplyčios paja moms, privilegijomis nuo mokesčių atleido Lenkijos kara liai: Žygimantas III - 1601 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč. Trejybės špitolei.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 217 Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/’ Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217
Puslapis 234
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlygi nimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (con sul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du - bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei iš laidas ir kasmet pateikti ataskaitą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist rate, su palikuonimis buvo visiems.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran gus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šei mai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tik tai viešosioms pareigoms, miesto reikalams ir aktams tegu naudojasi miesto naudojamu antspaudu su šventojo Kristoforo atvaizdu, iš tikrųjų, raudono lako, pirmųjų Len kijos Karalystės miestų papročiu]. Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279
Puslapis 296
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 72 299 Puslapis 316 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS KETVIRTOSIOS KNYGOS I VILNIAUS VAITŲ IR KELIŲ ŽYMESNIŲ BURMISTRŲ SĄRAŠAS, PAIMTAS IŠ MIESTO AKTŲ a) Iki Unijos 1.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IX priedą. 72 299
Puslapis 316
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS KETVIRTOSIOS KNYGOS I VILNIAUS VAITŲ IR KELIŲ ŽYMESNIŲ BURMISTRŲ SĄRAŠAS, PAIMTAS IŠ MIESTO AKTŲ a) Iki Unijos 1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus vaitui…Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus vaitui…Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų pažeidi jų privilegijas ir kad esą labiausiai dėl to viso griežtumo remiesi mūsų raštu, kurį mes anuo metu su mūsų rankos parašu tau į rankas įdavėme, kad jie tau visa me kame paklustų, o esą dėl to, kad susitaręs su kokiais nors vyresniaisiais kunigaikščiais ir ponais bajorais ir jiems da rai didelį spaudimą ir kad esą taip kalbi: kad noriu būti jūsų didžiausias priešas, kurio priešiškumą greitai iš manęs pa tirsite.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378
Puslapis 395
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei Mazovijos ir 1.1, kunigaikš tis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado vavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa teikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu vo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū ras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys kupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši mo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi laikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa togią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro čiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil niaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą. Taigi tokius paprotinės tei sės ir bažnyčios valdinių niekintojus teisingai ir teisėtai ka pitulos buvo nuspręsta ekskomunikuoti; ir yra pripažinta, kad tai nėra nauja, kadangi tokios yra ir kitos katedrų baž nyčios, konkrečiai Krokuvos, kurios pavyzdžiu yra ši Vil niaus pastatyta, gavusi panašius įstatymus ir privilegijas bei 381
Puslapis 398
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS privilegiis, ac moribus decorata cernatur, simili iurisdictione utatur, petieruntque se et Capitulum suum, circa buiusmodi iura, privilegia, et consvetudinem in iurisdictione praefata con servari, et sententiam excommunicationis, in praefatos Civi tatis famulos latam, iuste et legitime emanasse decerni.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne kiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu rinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne buvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne kiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu rinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi rinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da lykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir visi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben dru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant radieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta raujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat 383
Puslapis 400
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS feriis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit subditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem Vilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- xat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius ŽYGIMANTAS Prikabintas LDK antspaudas Šios privilegijos ištrauka iš garbingojo magistrato ir Vil niaus miesto knygos, vykstant ribų komisijos teismams tarp jo did. pono Goreckio, Lydos pav. iždininko, ir garb.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius ŽYGIMANTAS Prikabintas LDK antspaudas Šios privilegijos ištrauka iš garbingojo magistrato ir Vil niaus miesto knygos, vykstant ribų komisijos teismams tarp jo did. pono Goreckio, Lydos pav. iždininko, ir garb. Vil niaus miesto iš LDK asesorių, paskirtų gerb. Vilniaus ma gistrato, išrašyta teisme reikalaujančiai pusei 1786 metų rug pjūčio 19 dieną, išduota su Kauno pav. pakamario tarnybiniu antspaudu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, nec permittentes ei secum in eodem loco novo, alia macella pro suo, et ministro rum Ecclesiae suae usu construere, nullum aequivalens nul- lamque recompensam suae P-ti dando: Qua ex re non leve 406
Puslapis 423
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir t. t. kuni gaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje bus pravartu žinoti. Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Al- šėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos pusės, dėl turguje ir Vilniaus aikštėje esančių pačio po no vyskupo, jo Vilniaus bažnyčios ir miestiečių mėsinių. Mat vaitas ir patys Vilniaus tarėjai matydami, jog miesto aikštė ar turgavietė yra perpildyta mėsos prekyvietėmis, užiman čiomis nemažą turgaus plotą, ir norėdami pačią turgavietę ir aikštę praplėsti bei padidinti, visas toje turgavietėje seno je vietoje įrengtas mėsos prekyvietes, tiek savas, miestiečių, tiek ir bažnyčios, be pačio pono vyskupo sutikimo nugriovė ir kitas, naujas mėsines iš degintų plytų įtaisė kitoje miesto vietoje vien tik minėto miesto reikmėms, tuo atsiskirdami nuo minėto pono Vilniaus vyskupo. Ir neleido jam toje pa čioje naujojoje vietoje savo ir bažnyčios tarnų reikmėms ki tų mėsinių steigti, nesuteikdami jo Šviesybei jokios kompen sacijos ir jokio atlygio.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 410 Puslapis 427 IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
SIGISMUNDUS Rex. 410
Puslapis 427
IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams. Visiems ir kiekvienam nurodome ir griežtai įsakome, kad saviems pi liečiams ir visiems Vilniaus miesto gyventojams ateiti į bet kurias minėtojo pono vyskupo įrengtas mėsines turguje ir čia pirkti mėsą yra neuždrausta ir leidžiama, kitu atveju [jei draustų], pas mus bus pašaukti ir tam pačiam didžiai ger biamam ponui dabartiniam ar vėliau būsiančiam vyskupui turės pasiaiškinti ir pasiteisinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Antspaudas
- Ateitis
- Bajorai
- Duona
- Gardino seimas
- Grigalius (vicekancleris)
- Jonas
- Jus Patronatus
- Kazimieras
- Kotzebue
- Kryžiuočių ordinas
- Levas (Haličo kunigaikštis)
- Lietuviai
- Namas
- Ona Vytautienė
- Patrankos
- Rusai
- Stačiatikiai
- Tiškevičiai
- Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)
- Vilniaus gaisro gesinimo įrankiai
- Vilniaus kapitula
- Vladislovas
- Vladislovas IV
- jurisdikcija
- kapitula
- knechtas
- komtūras
- kunigaikščiai
- leišiai
- luomas
- magistras
- oficijolas
- prelatai ir kanauninkai
- regula
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- unija
- vaitas
- vaivada
- Švitrigaila
- Žygimantas
- Jėzuitų ordinas
- Vilniaus miesto viešųjų aktų antspaudavimas šv. Kristoforo antspaudu
- Parulis
- Puslapis 77
- Vilniaus magistrato tarnybos kelias į bajorystę
- Vilniaus miestiečių luomas
- Vladislovas Jogaila
- ekskomunikacija ekskomunika
- miesto magistrato pareigybės
- miesto sargyba ir policija
- vaitas ir tarėjai
- Žygimantas Senasis
- Žygimanto privilegijos mėsinėms Vilniaus mieste suteikimas (1543 m.)