Santrauka
O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą. 1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vilniaus magistratas viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų priėmė Magdeburgo teisių atnaujinimo ir patvirtinimo privilegijas. |
| t-002 1524 m. karalius priekaištavo Vilniaus magistratui dėl nesutarimų su bendruomene ir nubaudė jį šimto kapų grašių bauda. |
| t-003 1632 m. Vilniaus gyventojas Parulis įkeitė mūrinį namą Vilniaus magistratui ir nurodė palūkanas mokėti Švč. Trejybės špitolei. |
| t-004 Vilniaus tarėjams buvo nurodyta su ponais tartis dėl duonos dydžio, svorio ir kitų miesto tvarkos dalykų. |
| t-005 1545 m. gegužės 4 d. įsakymu Švč. Trejybės prieglaudos pajamų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui. |
| t-006 1786 m. rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus magistrato ir miesto knygos buvo išduota privilegijos ištrauka ribų komisijos teismui. |
| t-007 1667 m. balandžio 4 d. Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia dėl ankstesnių potvarkių. |
| t-008 Gardino seimo privilegija leido nepriekaištingai Vilniaus magistrate tarnavusiems miestiečiams su palikuonimis pereiti į bajorų luomą. |
| t-009 Karaliaus įsakymas skelbė, kad Vilniaus vaito, advokato ar tarėjų draudimai naudotis vyskupo mėsinėmis turguje negalioja. |
| t-010 Vilniaus kapitula teigė, kad bausti bažnyčios valdinius priklauso jai, o ne Vilniaus miestui ar tarėjams. |
| t-011 Vilniaus burmistrai, tarybos nariai ir miestiečiai skundė vaitą dėl Magdeburgo teisės nesilaikymo ir privilegijų pažeidimų. |
| t-012 1536 m. nauji Vilniaus miesto įstatymai patvirtino, kad Vilniaus magistrato paskirtis buvo valdyti miestą. |
| t-013 Žygimanto Augusto privilegija nuo nakvynės ir apsistojimo prievolės atleido Vilniaus magistrato raštininkų namus ir butus. |
| t-014 Karaliaus Žygimanto 1522 m. įsakymu miesto sargyba ir policija buvo sugrąžinta Vilniaus magistratui. |
| t-015 1654 m. liepos 4 d. įvykdytas sprendimas byloje dėl patronato teisių patenkino Vilniaus magistrato ieškinį. |
| t-016 Vilniaus magistratas per savo valdytojus disponavo mūriniais namais, kurių pajamos buvo skirtos koplyčios poreikiams. |
| t-017 Vilniaus magistratas gavo teisę siųsti du arba tris patarėjus į didžiuosius seimus Karalystėje ar Lietuvoje. |