O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą. 1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon fratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po piežius Inocentas X irgi patvirtino.
1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlygi nimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (con sul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du - bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei iš laidas ir kasmet pateikti ataskaitą.
Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19.
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
1632. Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč. Trejybės špitolei.
Ir todėl patiems ar jų \ntarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne\nbuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto \ngyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne\nkiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, \nkad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu\nrinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi\nrinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da\nlykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir \nvisi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben\ndru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant\nradieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta\nraujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat\n383\n\n## Puslapis 400\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nferiis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit \nsubditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem \nVilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- \nxat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.
Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.