Vilniaus magistratas

PDF 233-234

Vėliau, po ketu­ rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra­ neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū­ čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy­ gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan­ tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy­ tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne­ darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo­ tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy­ ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni­ gaikščio rankų19.

PDF 319

Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met­ rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben­ drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.

PDF 198

1632. Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč. Trejybės špitolei.

PDF 399-400

Ir todėl patiems ar jų \ntarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne­\nbuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto \ngyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne­\nkiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, \nkad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu­\nrinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi­\nrinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da­\nlykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir \nvisi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben­\ndru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant­\nradieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta­\nraujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat\n383\n\n## Puslapis 400\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nferiis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit \nsubditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem \nVilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- \nxat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.

PDF 290

Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie­ glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja­ mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.

PDF 408

Karalius ŽYGIMANTAS Prikabintas LDK antspaudas Šios privilegijos ištrauka iš garbingojo magistrato ir Vil­ niaus miesto knygos, vykstant ribų komisijos teismams tarp jo did. pono Goreckio, Lydos pav. iždininko, ir garb. Vil­ niaus miesto iš LDK asesorių, paskirtų gerb. Vilniaus ma­ gistrato, išrašyta teisme reikalaujančiai pusei 1786 metų rug­ pjūčio 19 dieną, išduota su Kauno pav. pakamario tarnybiniu antspaudu.

PDF 189

O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar­ kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažny­ čios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 die­ ną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.

PDF 295

O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi­ ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi­ jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist­ rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo­ rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran­ gus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šei­ mai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39.

PDF 426-427

SIGISMUNDUS Rex. 410 ## Puslapis 427 IV KNYGA turgumi naudotis, visiškai negaliojant vaito ar advokato, ar tarėjų bei kitų Vilniaus gyventojų draudimams. Visiems ir kiekvienam nurodome ir griežtai įsakome, kad saviems pi­ liečiams ir visiems Vilniaus miesto gyventojams ateiti į bet kurias minėtojo pono vyskupo įrengtas mėsines turguje ir čia pirkti mėsą yra neuždrausta ir leidžiama, kitu atveju [jei draustų], pas mus bus pašaukti ir tam pačiam didžiai ger­ biamam ponui dabartiniam ar vėliau būsiančiam vyskupui turės pasiaiškinti ir pasiteisinti.

PDF 397-398

O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­ nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado­ vavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa­ teikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu­ vo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū­ ras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys­ kupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši­ mo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi­ laikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa­ togią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro­ čiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil­ niaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą. Taigi tokius paprotinės tei­ sės ir bažnyčios valdinių niekintojus teisingai ir teisėtai ka­ pitulos buvo nuspręsta ekskomunikuoti; ir yra pripažinta, kad tai nėra nauja, kadangi tokios yra ir kitos katedrų baž­ nyčios, konkrečiai Krokuvos, kurios pavyzdžiu yra ši Vil­ niaus pastatyta, gavusi panašius įstatymus ir privilegijas bei 381 ## Puslapis 398 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS privilegiis, ac moribus decorata cernatur, simili iurisdictione utatur, petieruntque se et Capitulum suum, circa buiusmodi iura, privilegia, et consvetudinem in iurisdictione praefata con­ servari, et sententiam excommunicationis, in praefatos Civi­ tatis famulos latam, iuste et legitime emanasse decerni.

PDF 318

Vilniaus vaitui............Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag­ deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų pažeidi jų privilegijas ir kad esą labiausiai dėl to viso griežtumo remiesi mūsų raštu, kurį mes anuo metu su mūsų rankos parašu tau į rankas įdavėme, kad jie tau visa­ me kame paklustų, o esą dėl to, kad susitaręs su kokiais nors vyresniaisiais kunigaikščiais ir ponais bajorais ir jiems da­ rai didelį spaudimą ir kad esą taip kalbi: kad noriu būti jūsų didžiausias priešas, kurio priešiškumą greitai iš manęs pa­ tirsite.

PDF 275

1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri­ tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlygi­ nimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (con­ sul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du - bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei iš­ laidas ir kasmet pateikti ataskaitą.

PDF 295-296

Tik­ tai viešosioms pareigoms, miesto reikalams ir aktams tegu naudojasi miesto naudojamu antspaudu su šventojo Kristoforo atvaizdu, iš tikrųjų, raudono lako, pirmųjų Len­ kijos Karalystės miestų papročiu]. Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma­ gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu­ vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės.

PDF 276

Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu­ rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū­ tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri­ klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po­ tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma­ gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras­ tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri­ ma dieną ir naktį.

PDF 190

Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun­ cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys­ kupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino. 1654 metų kovo 2 dieną. Asesorių sprendimas byloje su Vil­ niaus magistratu, tas aprobacijas ginčijančiu, paskelbtas; ka­ raliaus raštas, ta pačia data pažymėtas, duotas dvarioniui sprendimo vykdymo reikalu, ir 1654 metų liepos 4 dieną įvykdytas sprendimas patenkino magistrato ieškinį.

PDF 191

1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 \nmetų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon­\nfratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po­\npiežius Inocentas X irgi patvirtino.\nTos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis \nnuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, 'bet \ndėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; \ntačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios \npriklauso; jais disponuoja Vilniaus magistratas per savo val­\ndytojus, o iš gautų pajamų tenkinami koplyčios poreikiai.\nMūrinius namus, kurie buvo skirti tos koplyčios paja­\nmoms, privilegijomis nuo mokesčių atleido Lenkijos kara­\nliai: Žygimantas III - 1601 m.

PDF 296

O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara­ lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant­ ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata­ rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar­ ba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.