Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos. Tas pats Ulrikas visą laiką iki pat mirties buvo Vil niaus monetų kalyklos prižiūrėtojas.
Ho- zijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.
Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulp tūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atmi nimui pagerbti. O koplyčia, apie ku rią kalbame, tai ne dabartinė bonif ratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuoly no pastatus ir iki šios dienos jos sie nos laiko prioro celę. 15 Iš Lietuvos Metrikos. Knyga, apimanti Metrikos archyvo sąrašą. Raidė S. Antraštė: Molendinum Vilnense [Vil niaus malūnas]. Šis dovanojimas da tuotas Krokuvoje, artimiausią antra dienį po Šv. Baltramiejaus Apaštalo šventės, 1515 metais, IX valdymo metais, po antspaudu - karaliaus Žygimanto parašas. Tas pats Ulrikas visą laiką iki pat mirties buvo Vil niaus monetų kalyklos prižiūrėtojas. Lietuvos Metrikos 8 knygoje, 114 L, antrašt.: Przychody i Rozchody z Ko mor, yra tarp 1506 ir 1513 metų: Kwetacya MeszczaninuKrakoivskomu Ulriku Hożu, z derzenia Myncy Wi- lensköje [Įgaliojimas Krokuvos mies tiečiui Ulrikui Hožui dėl Vilniaus monetų kalyklos valdymo]. 16 Metryki Lit., XV, 376. 17 Metryki Lit. id. Raidė O. Vilniuje da tuota privilegija, artimiausią penk tadienį po Šv. Baltramiejaus šventės, su autentišku Žygimanto parašu ir antspaudu. • — 267 ## Puslapis 284 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS dėlto, atrodo, kad Goštautas nežinia kodėl šia karaliaus pri vilegija nepasinaudojo, nes po septynerių metų (1536 m.) Žy gimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil niaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.
Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val\ndinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, \nkuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto \npatirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap\nmąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa\ntogumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko \nmus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii-\n----• ----\n386\n\n## Puslapis 403\n\nIV KNYGA\nniaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei\nkalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin\ndami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus \ndorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per \nVilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, \nkiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo\nmis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, \nbūtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va\nžiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa\nčiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai \nir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių \nžemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar \nšiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, \nkuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba \nobolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- \nlas, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - \n3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto \nprekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir \nkarvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar \nvaromas parduoti, - vienas denaras arba obolas.
40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.
Dalyvaujant \ndidžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vys\nkupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakil\nniesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos \nDidžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršal\nkai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvi\nlai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vai\nvadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui \nkitų liudininkų.\nKaralius ŽYGIMANTAS\n\n## Puslapis 402\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO \nPRIVILEGIJA\nDĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU \nPER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA \nULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS \nPRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI),\nIŠLEISTA\" 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ \nLOTYNŲ KALBA\n(Išrašo iš magistrato knygų vertimas)\nViešpaties vardu Amen.
Dvasios bažnyčios, \nkur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendin\nti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus,\n387\n\n## Puslapis 404\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npatenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą \nVilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir \nišlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam \namžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mo\nkestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, \nnuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bė\ngant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)