Santrauka
Valdžia, norėdama sudaryti krašte carui atsidavusį visuomenės sluoksnį, tų dvarų žemę išdalino valstiečiams, tereikalaudama mokėti palyginti labai mažą činšą (bajoriškųjų valstiečių būklė buvo daug sunkesnė).
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Činšininkas citatoje aiškinamas kaip duoklininkas, tai yra duoklę mokantis valstietis. |
| t-002 Vytautas ir Ordinas pasižadėjo iš kito krašto nepriiminėti činšą mokančių valstiečių. |
| t-003 1632 m. Akademijos rektorius Frizijus Valerijono bursai mokėjo 400 auksinų iš 800 auksinų metinio činšo. |
| t-004 1632 m. Akademijos rektorius Frizijus iš 800 auksinų metinio činšo Valerijono bursai mokėjo 400 auksinų. |
| t-005 Filipovo namo činšas buvo mokamas vienuolika metų, vėliau jo mokėjimas nutrūko ir kapitula pradėjo teismo procesą su kunigaikščiu Kristupu. |
| t-006 Karalienė teigė, kad Lietuva jai turi mokėti činšą, nes Jogaila kraštą jai atidavė kaip vestuvinę dovaną. |
| t-007 Po sukilimo valdžia konfiskuotų bajorų ir dvasininkų dvarų žemę išdalijo valstiečiams, reikalaudama mokėti palyginti mažą činšą. |
| t-008 Filipovo namo činšas buvo mokamas vienuolika metų, vėliau jo mokėjimas nutrūko ir kapitula pradėjo teismo procesą su kunigaikščiu Kristupu. |
| t-009 Valstiečiai čia taip pat buvo geresnėje būklėje; daugelis jų iki pat rusų valdymo pradžios tebebuvo činšininkai, o ne baudžiauninkai. |