Valdžia, norėdama sudaryti krašte carui atsidavusį visuomenės sluoksnį, tų dvarų žemę išdalino valstiečiams, tereikalaudama mokėti palyginti labai mažą činšą (bajoriškųjų valstiečių būklė buvo daug sunkesnė).
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
1632 metais sausio 2-ą Akademijos Rektorius Frizijus iš\nŽemaičių vyskupo Merkelio Geišos Eljaševičiaus, jo mūrinį\nquondam [kitados] Eljaševičiaus, ad praesens [dabar] Vaito va\ndinamą, nupirkęs, iš metinio činšo, siekiančio 800 auksinų,\npusę to činšo, 400 auksinų, Valerijono bursai moka, kas iki\nšiol būdavo punktualiai atiduodama Valerijono konvikto gy\nventojams.\nBet Vilniaus mūriniai namai, Valerijono bursai užrašyti\nvyskupo Valerijono Protasevičiaus, prieš 1670 metus, prie\nšo puolimo metu, kaip ir visas miestas, buvo apiplėšti ir su\ndeginti.
1632 metais sausio 2-ą Akademijos Rektorius Frizijus iš\nŽemaičių vyskupo Merkelio Geišos Eljaševičiaus, jo mūrinį\nquondam [kitados] Eljaševičiaus, ad praesens [dabar] Vaito va\ndinamą, nupirkęs, iš metinio činšo, siekiančio 800 auksinų,\npusę to činšo, 400 auksinų, Valerijono bursai moka, kas iki\nšiol būdavo punktualiai atiduodama Valerijono konvikto gy\nventojams.\nBet Vilniaus mūriniai namai, Valerijono bursai užrašyti\nvyskupo Valerijono Protasevičiaus, prieš 1670 metus, prie\nšo puolimo metu, kaip ir visas miestas, buvo apiplėšti ir su\ndeginti.
144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Vytautas, gavęs tą iššūkį, sukviečia Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepia jiems skaityti laišką ir klausia: ar jie norį būti pavaldūs Lenkijai ir jai mokėti duoklę? Pasigirsta vi sų kaip vieno balsai, kad jie esą laisvi ir kad jų tėvai niekados nemokėję Lenkijai duoklių - toks buvo atsakymas į tą prama naus Vytauto klausimą.
Tik po sukilimo konfiskuotose ba- jorų ir dvasininkų žemėse valstiečių būklė žymiai pagerėjo. Valdžia, norėdama sudaryti krašte carui atsidavusį visuomenės sluoksnį, tų dvarų žemę išdalino valstiečiams, tereikalaudama mokėti palyginti labai mažą činšą (bajoriškųjų valstiečių būklė buvo daug sunkesnė). Tuo buvo norima atkreipti valstiečių akis į carą, duodant jiems suprasti, kad tik iš jo tegalima laukti malonių.
Tačiau būdami neturtingi, bajorai čia tebebuvo nenutolę nuo liaudies ir tebekalbėjo lietuviškai. Valstiečiai čia taip pat buvo geresnėje būklėje; daugelis jų iki pat rusų valdymo pradžios tebebuvo činšininkai, o ne baudžiauninkai. Todėl jie beveik buvo lygūs su smulkbajoriais.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)