Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo iš Vilniaus kapitulos Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių. Vilniaus kapitula gavo teisę imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje. Vilniaus kapitula pasirinko karūnas savo kolegijos herbu, norėdama prilygti Krokuvos kapitulai.
Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas\nvienuolika metų, bet paskui liautasi\nmokėti, ir kapitula su kunigaikščiu\nKristupu pradėjo teismo procesą dėl\nFilipovo namo.
Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas\nvienuolika metų, bet paskui liautasi\nmokėti, ir kapitula su kunigaikščiu\nKristupu pradėjo teismo procesą dėl\nFilipovo namo.
Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne gandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulau kęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Len kiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos pa spirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prirei kė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš čioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro do šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa ties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- ninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko mos mišios.
Vilniaus kapitula pano\nro ta garbe dalintis ir užtat tas pa\nčias karūnas savo kolegijai herbu\npasirinko, kad niekuo Krokuvos ka\npitulai nenusileistų - Aaronas mirė\n1059 metų spalio 9 dieną.\n4\nApie šį vyskupą mūsų autoriai ne\nžino, tačiau Wadyngas savo pran-\n190\n\n## Puslapis 207\n\nIl KNYGA\n3.
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv. Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
O prelatai ir kanauninkai\nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė,\nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus\nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek\ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo\nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo\nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises,\nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad\nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus\nkapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi\nlaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa\ntogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro\nčiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines\ncenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu\nar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil\nniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal\npaprotį, iki šiol tvirtai saugotą.