Santrauka
pavyzdžiui, 1570 m. iš 9 Vilniaus kapitulos kanauninkų vos vienas tebuvo su šventimais; be to, tik tas vienas tebuvo lietuvis, o visi kiti buvo lenkai.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dobrogostas įkūrė Vilniaus kapitulą su dešimčia kanauninkų. | c-001 | |
| t-002 1388 m. gegužės 12 d. įkurta Vilniaus vyskupijos kapitula turėjo 2 prelatus ir 10 kanauninkų. | c-002 | |
| t-003 Dobrogostui įkūrus Vilniaus kapitulą su dešimčia kanauninkų, 1389 m. balandžio 19 d. Urbonas VI Lietuvą oficialiai pripažino katalikišku kraštu. | c-003 | |
| t-004 Katedra ir Vilniaus kapitula iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise gavo Panerius ir kitų mažesnių pajamų. | c-004 | |
| t-005 Karalius leido Vilniaus kapitulai imti kas dešimtą žuvį iš karaliaus tvenkinių Vilijos upėje. | c-005 | |
| t-006 1396 m. Vytautas Vilniaus kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies. | c-006 | |
| t-007 Didysis kunigaikštis Vilniaus vyskupui ir kapitulai dalijo vis didesnes dovanas. | c-007 | |
| t-008 Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios Vytauto privilegijos. | c-008 | |
| t-009 Dinaburgo komtūro pranešime minėtas Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisras. | c-009 | |
| t-010 1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti vikarus ir perleido ją Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams. | c-010 | |
| t-011 Apaštališkasis nuncijus Jonas Andrius patvirtino Vilniaus kapitulos rektoriams perleistas patronato teises. | c-011 | |
| t-012 1631 m. Vilniaus kapitula kunigui Pilypui Frizijui davė 4000 auksinų. | c-012 | |
| t-013 Vilniaus kapitula savo kolegijos herbu pasirinko tas pačias karūnas kaip Krokuvos kapitula. | c-013 | |
| t-014 Vilniaus kapitulos archyve buvo vyskupo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo. | c-014 | |
| t-015 Kapitula ragino vyskupą imtis priemonių, kai sostinėje pasklido kitatikystė. | c-015 | |
| t-016 Kapitulos pastangų paskatintas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitus. | c-016 | |
| t-017 Po Vilniaus sufragano Albino mirties kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams. | c-017 | |
| t-018 Kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą, uždraudė jėzuitų kolegijoje dėstyti pradinius mokslus. | c-018 | |
| t-019 1571 m. epidemijos metu iš Vilniaus išsibėgiojo turtingiausi gyventojai, kapitula ir jėzuitai. | c-019 | |
| t-020 Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo iš kapitulos Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių. | c-020 | |
| t-021 Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. | c-021 | |
| t-022 Žygimantą pasiekė žinia apie Vilniaus miesto tarybos ir Vilniaus katedros kapitulos nesutarimus dėl jurisdikcijos. | c-022 | |
| t-023 Vilniaus kapitulos prelatai ir kanauninkai teigė, kad naudojosi sena vyskupų ir Apaštalų Sosto patvirtinta jurisdikcija. | c-023 | |
| t-024 Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis bažnytine jurisdikcija savo asmenų ir valdinių bylose. | c-024 | |
| t-025 Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausti perkėlimai plaustais per Viliją. | c-025 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dobrogostas įkūrė Vilniaus kapitulą su dešimčia kanauninkų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dobrogostui viską atlikus ir įkūrus Vilniaus kapitulą (su dešimčia kanauninkų), 1389.IV. 19 d. Urbo nas VI Lietuvą jau oficialiai pripažino katalikišku kraštu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. gegužės 12 d. įkurta Vilniaus vyskupijos kapitula turėjo 2 prelatus ir 10 kanauninkų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tais pat metais (1388. V. 12) buvo įkurta ir Vilniaus vys kupijos kapitula, kurią sudarė 2 pralotai ir 10 kanauninkų: vi-
(^1) ) Kurcz., 23 p. (^2) ) Kurcz., 153,163—169 p. (^3) ) Kurcz., 24 p.
— 98 —si jie buvo Poznaniaus, Mozūrijos ir Čekijos dvasininkai. Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dobrogostui įkūrus Vilniaus kapitulą su dešimčia kanauninkų, 1389 m. balandžio 19 d. Urbonas VI Lietuvą oficialiai pripažino katalikišku kraštu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dobrogostui viską atlikus ir įkūrus Vilniaus kapitulą (su dešimčia kanauninkų), 1389.IV. 19 d. Urbo nas VI Lietuvą jau oficialiai pripažino katalikišku kraštu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Katedra ir Vilniaus kapitula iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise gavo Panerius ir kitų mažesnių pajamų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo lai kotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vy tauto sudarytos sutarties.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius leido Vilniaus kapitulai imti kas dešimtą žuvį iš karaliaus tvenkinių Vilijos upėje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129
Puslapis 146
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne gandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulau kęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Len kiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos pa spirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prirei kė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš čioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro do šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa ties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- ninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko mos mišios.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1396 m. Vytautas Vilniaus kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466, Kromer, Lib. XV. p. 247, byloja, kad tas Ria- zanės kunigaikščio autentiškas lai davimas už savo žentą Kaributą jo laikais buvo karališkajame archyve: Atque hinc nata esse videtur sponsio Alexandri Resanensium Ducis pro Co- ributho regi facta, et literarum monu mentis, quae extant in archivo regio, signata, cum eum rex e vinculis libe- rasset [Ir po to atrodo, kad yra Ria- zanės kunigaikščio Aleksandro pa darytas tinkamas laidavimas už karalių Kaributą ir raštiškais doku mentais, kurie tebėra karališkajame archyve, antspauduotas, su kuriuo karalius iš kalėjimo paleistas]. 56 Szvitrigail ein Beitrag zu den Ges chichten von Lithauen, Russland, Polen und Preussen von Kotzebue. Leiptzig, 1820, p. 26 in 8vo. 57 Žr. smulkiau apie tai Dinaburgo komtūro pranešime II knygos I priede. * Cudzeniszki - k. Ašmenos raj. (vert.). 140
Puslapis 157
Il KNYGA godamas tiesiog kasdien aukoti skaitytines mišias už savo mirusius brolius kunigaikščius: Kazimierą Karigailą ir Aleksandrą Vygantą58.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didysis kunigaikštis Vilniaus vyskupui ir kapitulai dalijo vis didesnes dovanas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Didysis kunigaikštis betgi dosnia ranka vis didesnes dovanas dalijo Vilniaus vyskupui ir kapitulai, o paliudijimų apie tokį retą dosnumą išliko iki mūsų laiku70. 1413 metais, 70 Tai keturios privilegijos, iki šiol išli kusios Vilniaus kapitulos archyve: 1- oji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo Sancti Barnabae Apostoli, anno D-ni 1407 [šeštadienį Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios Vytauto privilegijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1413 metais, 70 Tai keturios privilegijos, iki šiol išli kusios Vilniaus kapitulos archyve: 1- oji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo Sancti Barnabae Apostoli, anno D-ni 1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barna bo šventėje Viešp. metais 1407], ku ria kapitulai mainais už pirm dova notą Jaryničių kaimą atiduodamas Liubarų kaimas, joje didysis kuni gaikštis rašo: Nos Alexander alias Withowdus Dei gratia Dux Major Lit- huaniae et Dominus Russiae [Mes, Aleksandras, kitaip Vytautas, Dievo malone didysis Lietuvos kunigaikš tis ir Rusios valdovas].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dinaburgo komtūro pranešime minėtas Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisras.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
136, N533 Dinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie Vilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie nuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje penktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik riausiai 1399).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti vikarus ir perleido ją Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173
Puslapis 190
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apaštališkasis nuncijus Jonas Andrius patvirtino Vilniaus kapitulos rektoriams perleistas patronato teises.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
173
Puslapis 190
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino. 1654 metų kovo 2 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1631 m. Vilniaus kapitula kunigui Pilypui Frizijui davė 4000 auksinų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
186
Puslapis 203
Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono konvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus kapitula savo kolegijos herbu pasirinko tas pačias karūnas kaip Krokuvos kapitula.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus kapitula pano ro ta garbe dalintis ir užtat tas pa čias karūnas savo kolegijai herbu pasirinko, kad niekuo Krokuvos ka pitulai nenusileistų - Aaronas mirė 1059 metų spalio 9 dieną. 4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai ne žino, tačiau Wadyngas savo pran- 190
Puslapis 207
Il KNYGA 3.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus kapitulos archyve buvo vyskupo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra dėjus nuo 1536 metų. Bernardas, be buto, gavo paskirtą atlyginimą po 20 lietuviškų grašių grynais kas savai tę sau ir tarnui ir kasmet po 100 rau donųjų vengriškų auks.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kapitula ragino vyskupą imtis priemonių, kai sostinėje pasklido kitatikystė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tik po dvejų metų kapitula, patyrusi, kad jau po visą sostinę pasklido kitatikystė, ėmė raginti vysku pą imtis visokeriopų priemonių, kokias tik jam tokiu atveju leistų jo pareigos45. Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kapitulos pastangų paskatintas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O Vilniaus vyskupas Vale rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Vilniaus sufragano Albino mirties kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Vilniaus sufragano Albino mirties ka pitula jo biblioteką atidavė jėzuitams. Bet jiems ėmė truk dyti prityręs teisės mokslo žinovas Petras Roizijus, Vilniaus kanauninkas, kuris šio ordino nekentė; būdamas Švento 47 Kad Žygimantas Augustas šiuose religiniuose ginčuose laikėsi vidu rio, patvirtina šios knygos pabaigo je, VI priede, įdėtas dokumentas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą, uždraudė jėzuitų kolegijoje dėstyti pradinius mokslus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kapitula irgi be entuziazmo žvelgė į mo kyklinį jaunimą, besiveržiantį į naujai atidarytą jėzuitų gimnaziją, ir norėdama išsaugoti apleistą Katedros mokyk lą bei sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pra dinius mokslus51. Tai buvo nemalonios kliūtys, kurias jėzui tams teko įveikti ir nušluoti jas nuo kelio, vedančio į užsibrėžtą tikslą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1571 m. epidemijos metu iš Vilniaus išsibėgiojo turtingiausi gyventojai, kapitula ir jėzuitai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau šio karaliaus val dymo saulėlydyje, 1571 metais, baisus badas nuo pusiau žiemio apėmęs visą kraštą, rudenį sostinėje sukėlė tokio mas- 50 Petrus Maureus Royzius, gimęs Al- cagnizo [ Alkaniso] mieste Aragono- je, kilęs iš ispanų Ruiz de Moros gi minės, įvairiomis bylomis išgarsėjęs teisininkas, pagaliau buvęs LDK miesto reikalų referendorius ir Vil niaus katedros kustodas. Garsiau sias jo veikalas yra „Lietuvos spren dimai”, kur jis pasireiškė kaip didelis Romos teisės garbintojas ir kuo nepalankiausiai nusiteikęs Lie tuvos Statuto atžvilgiu. Daugiausia žinių apie šį nepaprastą žmogų ga lima surasti O s s o 1 i ń s k i II t., 1.155 sq.; jis pataisė Janockio ir kitų Roizi- jaus biografų klaidas. 51 Šis pareiškimas buvo išsakytas ka pitulos susirinkime vyskupo rū muose 1572 metų žiemą, dalyvau jant kun. Varševickiui, jėzuitų rektoriui. 286
Puslapis 303
IV KNYGA to epidemiją, kad išsibėgiojus turtingiausiems gyventojams, kapitulai ir jėzuitams, Vilniuje išmirė daugiau negu dvi dešimt tūkstančių žmonių52.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo iš kapitulos Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv. Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu”.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantą pasiekė žinia apie Vilniaus miesto tarybos ir Vilniaus katedros kapitulos nesutarimus dėl jurisdikcijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378
Puslapis 395
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei Mazovijos ir 1.1, kunigaikš tis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus kapitulos prelatai ir kanauninkai teigė, kad naudojosi sena vyskupų ir Apaštalų Sosto patvirtinta jurisdikcija.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado vavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa teikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu vo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū ras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys kupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši mo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi laikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa togią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro čiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil niaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis bažnytine jurisdikcija savo asmenų ir valdinių bylose.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas. O Vilniaus gyvento jams jokia jurisdikcija pačių kapitulos valdinių atžvilgiu mū sų ar mūsų pirmtakų nėra suteikta. Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne buvo leista ir neleidžiama.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausti perkėlimai plaustais per Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |