Vilniaus kapitula – Vilniaus katedros bažnyčios dvasininkų institucija, veikusi Vilniuje ir turėjusi savą jurisdikciją jos asmenų bei valdinių bylose. Vladislovas Jogaila katedrai ir kapitulai paveldėjimo teise perdavė Panerius bei kitų pajamų, taip sustiprindamas jų materialinį pagrindą. Kapitulos archyve išliko vyskupo sutartis su romiečiu mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus nuo 1536 metų. 1569 m. kapitulos pastangų paskatintas vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė į Vilnių jėzuitus, o 1581 m. kapitula teisę siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarus perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams. 1631 m. kapitula kunigui Pilypui Frizijui skyrė 4000 auksinų; pridėjęs savų lėšų, jis 5500 auksinų perdavė Vilniaus kahalui.
Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo lai kotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vy tauto sudarytos sutarties.
Naudojosi bažnytine jurisdikcija savo asmenų ir valdinių bylose, įskaitant ekskomunikacijos teisę.
Ši teisė aprašoma kaip Vilniaus vyskupų leista ir Apaštalų Sosto patvirtinta; sprendime nurodoma, kad kapitula ja galėjo ir privalėjo laisvai naudotis.
Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų negandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulaukęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Lenkiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos paspirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prireikė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikščioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenrodo šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo paties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryžininkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor temporibus tria talenta solvi debent capitulo suprascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais keturiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokėti]. Už tą dovį karalius įpareigoja kapitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaikomos mišios.
Vilniaus kapitula panoro ta garbe dalintis ir užtat tas pačias karūnas savo kolegijai herbu pasirinko, kad niekuo Krokuvos kapitulai nenusileistų - Aaronas mirė 1059 metų spalio 9 dieną. 4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3.
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vilniaus vyskupo dvaro link prieglaudos ir Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos kunigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vadovavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pateikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams buvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzūras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vyskupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėšimo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesilaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau patogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papročiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vilniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai priklausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo laikotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vytauto sudarytos sutarties.