Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo iš Vilniaus kapitulos Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas\nvienuolika metų, bet paskui liautasi\nmokėti, ir kapitula su kunigaikščiu\nKristupu pradėjo teismo procesą dėl\nFilipovo namo.
Vilniaus kapitula gavo teisę imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145-146
Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne gandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulau kęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Len kiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos pa spirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prirei kė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš čioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro do šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa ties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- ninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko mos mišios.
Vilniaus kapitula pasirinko karūnas savo kolegijos herbu, norėdama prilygti Krokuvos kapitulai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 206-207
Vilniaus kapitula pano\nro ta garbe dalintis ir užtat tas pa\nčias karūnas savo kolegijai herbu\npasirinko, kad niekuo Krokuvos ka\npitulai nenusileistų - Aaronas mirė\n1059 metų spalio 9 dieną.\n4\nApie šį vyskupą mūsų autoriai ne\nžino, tačiau Wadyngas savo pran-\n190\n\n## Puslapis 207\n\nIl KNYGA\n3.
Filipovo namo činšas mokėtas vienuolika metų, o jam nutrūkus Vilniaus kapitula pradėjo teismo procesą su kunigaikščiu Kristupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv. Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
Vilniaus tarėjai reikalavo, kad miestas būtų atleistas nuo, jų teigimu, naujai kapitulos pasisavintos jurisdikcijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 397
O prelatai ir kanauninkai\nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė,\nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus\nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek\ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo\nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo\nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises,\nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad\nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus\nkapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi\nlaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa\ntogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro\nčiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines\ncenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu\nar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil\nniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal\npaprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
Katedra ir Vilniaus kapitula iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise gavo Panerius ir kitų mažesnių pajamų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo lai kotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vy tauto sudarytos sutarties.
Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis bažnytine jurisdikcija savo asmenų ir valdinių bylose.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 399
Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas. O Vilniaus gyvento jams jokia jurisdikcija pačių kapitulos valdinių atžvilgiu mū sų ar mūsų pirmtakų nėra suteikta. Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne buvo leista ir neleidžiama.
Kapitulos pastangų paskatintas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 300-301
284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palai kyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavi mams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristab dyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Vale rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.
Vladislovas Jogaila paveldėjimo teise perdavė katedrai ir Vilniaus kapitulai Panerius bei kitas mažesnes pajamas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo lai kotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vy tauto sudarytos sutarties.
Dinaburgo komtūro pranešime minėtas Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisras.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 184
136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik\nriausiai 1399).
1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarus ir ją perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams. 1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta.
Po Vilniaus sufragano Albino mirties Vilniaus kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301
Po Vilniaus sufragano Albino mirties ka\npitula jo biblioteką atidavė jėzuitams. Bet jiems ėmė truk\ndyti prityręs teisės mokslo žinovas Petras Roizijus, Vilniaus\nkanauninkas, kuris šio ordino nekentė; būdamas Švento\n47\nKad Žygimantas Augustas šiuose\nreliginiuose ginčuose laikėsi vidu\nrio, patvirtina šios knygos pabaigo\nje, VI priede, įdėtas dokumentas.
Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausta naudoti plaustus per Vilijos upę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
1396 m. Vytautas, Vladislovui Jogailai sutikus, dovanojo Vilniaus kapitulai Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156-157
Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466, Kromer, Lib. XV. p. 247, byloja, kad tas Ria- zanės kunigaikščio autentiškas lai davimas už savo žentą Kaributą jo laikais buvo karališkajame archyve: Atque hinc nata esse videtur sponsio Alexandri Resanensium Ducis pro Co- ributho regi facta, et literarum monu mentis, quae extant in archivo regio, signata, cum eum rex e vinculis libe- rasset [Ir po to atrodo, kad yra Ria- zanės kunigaikščio Aleksandro pa darytas tinkamas laidavimas už karalių Kaributą ir raštiškais doku mentais, kurie tebėra karališkajame archyve, antspauduotas, su kuriuo karalius iš kalėjimo paleistas]. 56 Szvitrigail ein Beitrag zu den Ges chichten von Lithauen, Russland, Polen und Preussen von Kotzebue. Leiptzig, 1820, p. 26 in 8vo. 57 Žr. smulkiau apie tai Dinaburgo komtūro pranešime II knygos I priede. * Cudzeniszki - k. Ašmenos raj. (vert.). 140 ## Puslapis 157 Il KNYGA godamas tiesiog kasdien aukoti skaitytines mišias už savo mirusius brolius kunigaikščius: Kazimierą Karigailą ir Aleksandrą Vygantą58.
Vilniaus kapitulos archyve buvo vyskupo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 282
287. 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra dėjus nuo 1536 metų.
Vytautas dosniai dalijo vis didesnes dovanas Vilniaus vyskupui ir Vilniaus kapitulai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 164
1413 metais,\n70\nTai keturios privilegijos, iki šiol išli\nkusios Vilniaus kapitulos archyve: 1- \noji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo \nSancti Barnabae Apostoli, anno D-ni \n1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barna\nbo šventėje Viešp. metais 1407], ku\nria kapitulai mainais už pirm dova\nnotą Jaryničių kaimą atiduodamas \nLiubarų kaimas, joje didysis kuni\ngaikštis rašo: Nos Alexander alias \nWithowdus Dei gratia Dux Major Lit- \nhuaniae et Dominus Russiae [Mes, \nAleksandras, kitaip Vytautas, Dievo \nmalone didysis Lietuvos kunigaikš\ntis ir Rusios valdovas].
1631 m. Vilniaus kapitula kunigui Pilypui Frizijui davė 4000 auksinų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 202-203
186\n\n## Puslapis 203\n\nIl KNYGA\n1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą \ndavė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 \nauksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo \nžydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono \nkonvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo.
Dinaburgo komtūro pranešime Livonijos magistrui minėtas Vilniaus miesto, Vilniaus kapitulos ir pilies gaisras bei Vytauto patirti nuostoliai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 184
136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik\nriausiai 1399).
Vilniaus kapitulos prelatai ir kanauninkai teigė, kad naudojosi sena vyskupų ir Apaštalų Sosto patvirtinta jurisdikcija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 397
O prelatai ir kanauninkai\nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė,\nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus\nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek\ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo\nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo\nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises,\nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad\nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus\nkapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi\nlaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa\ntogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro\nčiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines\ncenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu\nar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil\nniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal\npaprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
1571 m. bado sukeltos epidemijos metu iš Vilniaus pasitraukė turtingiausi gyventojai, kapitula ir jėzuitai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 302-303
Tačiau šio karaliaus val dymo saulėlydyje, 1571 metais, baisus badas nuo pusiau žiemio apėmęs visą kraštą, rudenį sostinėje sukėlė tokio mas- 50 Petrus Maureus Royzius, gimęs Al- cagnizo [ Alkaniso] mieste Aragono- je, kilęs iš ispanų Ruiz de Moros gi minės, įvairiomis bylomis išgarsėjęs teisininkas, pagaliau buvęs LDK miesto reikalų referendorius ir Vil niaus katedros kustodas. Garsiau sias jo veikalas yra „Lietuvos spren dimai", kur jis pasireiškė kaip didelis Romos teisės garbintojas ir kuo nepalankiausiai nusiteikęs Lie tuvos Statuto atžvilgiu. Daugiausia žinių apie šį nepaprastą žmogų ga lima surasti O s s o 1 i ń s k i II t., 1.155 sq.; jis pataisė Janockio ir kitų Roizi- jaus biografų klaidas. 51 Šis pareiškimas buvo išsakytas ka pitulos susirinkime vyskupo rū muose 1572 metų žiemą, dalyvau jant kun. Varševickiui, jėzuitų rektoriui. 286 ## Puslapis 303 IV KNYGA to epidemiją, kad išsibėgiojus turtingiausiems gyventojams, kapitulai ir jėzuitams, Vilniuje išmirė daugiau negu dvi dešimt tūkstančių žmonių52.
Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios Vytauto privilegijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 164
1413 metais,\n70\nTai keturios privilegijos, iki šiol išli\nkusios Vilniaus kapitulos archyve: 1- \noji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo \nSancti Barnabae Apostoli, anno D-ni \n1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barna\nbo šventėje Viešp. metais 1407], ku\nria kapitulai mainais už pirm dova\nnotą Jaryničių kaimą atiduodamas \nLiubarų kaimas, joje didysis kuni\ngaikštis rašo: Nos Alexander alias \nWithowdus Dei gratia Dux Major Lit- \nhuaniae et Dominus Russiae [Mes, \nAleksandras, kitaip Vytautas, Dievo \nmalone didysis Lietuvos kunigaikš\ntis ir Rusios valdovas].
Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausti perkėlimai plaustais per Viliją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
Kapitula ragino vyskupą imtis priemonių, kai sostinėje pasklido kitatikystė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 299
Tik po dvejų metų kapitula, patyrusi, kad\njau po visą sostinę pasklido kitatikystė, ėmė raginti vysku\npą imtis visokeriopų priemonių, kokias tik jam tokiu atveju\nleistų jo pareigos45. Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni\nkuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir\nCvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo\nstipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos,\nvadinamo Juoduoju.
Vilniaus kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą ir sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pradinius mokslus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301-302
285 ## Puslapis 302 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Jono bažnyčios arkipresbiteris, jis drauge su miesto magist ratu priešinosi jėzuitų užmačioms įgyti šį pastatą ir prijung ti prie kolegijos50. Kapitula irgi be entuziazmo žvelgė į mo kyklinį jaunimą, besiveržiantį į naujai atidarytą jėzuitų gimnaziją, ir norėdama išsaugoti apleistą Katedros mokyk lą bei sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pra dinius mokslus51. Tai buvo nemalonios kliūtys, kurias jėzui tams teko įveikti ir nušluoti jas nuo kelio, vedančio į užsibrėžtą tikslą.
1631 m. Vilniaus kapitula 4000 auksinų perdavė kunigui Pilypui Frizijui, o šis padidintą sumą atidavė Vilniaus kahalui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 202-203
186\n\n## Puslapis 203\n\nIl KNYGA\n1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą \ndavė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 \nauksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo \nžydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono \nkonvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo.
Vilniaus kapitula, sužinojusi apie sostinėje plintančią kitatikystę, ragino vyskupą imtis priemonių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 299
Tik po dvejų metų kapitula, patyrusi, kad\njau po visą sostinę pasklido kitatikystė, ėmė raginti vysku\npą imtis visokeriopų priemonių, kokias tik jam tokiu atveju\nleistų jo pareigos45. Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni\nkuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir\nCvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo\nstipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos,\nvadinamo Juoduoju.
Vilniaus kapitula savo kolegijos herbu pasirinko tas pačias karūnas kaip Krokuvos kapitula.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 206-207
Vilniaus kapitula pano\nro ta garbe dalintis ir užtat tas pa\nčias karūnas savo kolegijai herbu\npasirinko, kad niekuo Krokuvos ka\npitulai nenusileistų - Aaronas mirė\n1059 metų spalio 9 dieną.\n4\nApie šį vyskupą mūsų autoriai ne\nžino, tačiau Wadyngas savo pran-\n190\n\n## Puslapis 207\n\nIl KNYGA\n3.
Apaštališkasis nuncijus Jonas Andrius patvirtino Vilniaus kapitulos Akademijos kolegijos rektoriams perleistas patronato teises.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189-190
173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nun cijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vys kupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino. 1654 metų kovo 2 dieną.
Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. iš Vilniaus kapitulos nuomojo Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas\nvienuolika metų, bet paskui liautasi\nmokėti, ir kapitula su kunigaikščiu\nKristupu pradėjo teismo procesą dėl\nFilipovo namo.
Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios privilegijos, liudijusios didžiojo kunigaikščio dovanas vyskupui ir kapitulai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 164
1413 metais,\n70\nTai keturios privilegijos, iki šiol išli\nkusios Vilniaus kapitulos archyve: 1- \noji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo \nSancti Barnabae Apostoli, anno D-ni \n1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barna\nbo šventėje Viešp. metais 1407], ku\nria kapitulai mainais už pirm dova\nnotą Jaryničių kaimą atiduodamas \nLiubarų kaimas, joje didysis kuni\ngaikštis rašo: Nos Alexander alias \nWithowdus Dei gratia Dux Major Lit- \nhuaniae et Dominus Russiae [Mes, \nAleksandras, kitaip Vytautas, Dievo \nmalone didysis Lietuvos kunigaikš\ntis ir Rusios valdovas].
Vilniaus bažnyčios prelatai ir kanauninkai buvo raginami laisvai skirti dalį savo beneficijų klierikų kolegijai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 444-445
Cuius qui dem Collegii DEI beneficio, per nos fundati, et dotati administrationem, gubernationem, et regimen, sic uti sacri Tridentini Concilii decreto, atque sententia nobis esse com missum cognoscimus, et praescriptam administrationis ra tionem, servare, ad unguem intendimus, ita onus boc to tum, successoribus nostris per tempora existentibus, et 428 ## Puslapis 445 IV KNYGA Tą dvarelį su žmonėmis, namais, laukais, pievomis, ganyk lomis, bitynais, miškais, miškeliais, šilais, gojais, krūmynais, kalvomis ir lygumomis, medžiais, vandenimis, upėmis, tven kiniais, ežerais, upeliais, vandenų srovėmis, malūnais ir jų gaminiais, činšais, pajamomis, pelnu, arklių pašaru, visų lau kinių žvėrių ir paukščių medžiokle, rinkliavomis ir žūkla- vimu, žinoma, su visomis savo teisėmis, priklausomybėmis, visomis apylinkėmis, kokias mes patys turėjome ir iki šiol turime, ir kaip mūsų ranka surašytame ir užantspauduota me sąraše išdėstyta, savo noru priėmę sprendimą ir gerai bei tvirtai apgalvoję, dovanojame neatšaukiamu dovanoji mu, užleidžiame ir duodame amžiams turėti, laikyti ir tai kiai valdyti minėtai klierikų kolegijai, jai ir kiekvienam, ir visiems būsiantiems klierikams, perimantiems pilną valdžią ir dominijos teisę bei visus mūsų darbus, susijusius su šiuo dvareliu, mums ar paveldėtojams, ar mūsų įpėdiniams jo kios teisės į patį dvarelį nepasilikdami ir neišsaugodami. O brangiausius mūsų brolius Viešpatyje, Vilniaus bažnyčios prelatus ir kanauninkus, ir kitus mūsų diecezijos beneficijo se ką nors turinčius, raginame, kad kokią nors savo dalį mi nėtai kolegijai laisvai ir paslaugiai atiduotų ir skirtų. Todėl pagal mūsų tarnybai priklausančias pareigas turėsime rū pintis ir dėti pastangas, kad tiek iš anksčiau paminėtų dalių ir iš tikinčiųjų Kristumi dosnumo, ir iš aukų, tiek taip pat iš bet kokių šviesiausiojo karaliaus mūsų pono Stepono mie laširdingą!
Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, paskatintas kapitulos pastangų, 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitų ordiną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 300-301
284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palai kyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavi mams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristab dyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Vale rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.
Vilniaus kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą ir sumažėjusias pajamas, uždraudė jėzuitų kolegijoje dėstyti pradinius mokslus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301-302
285 ## Puslapis 302 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Jono bažnyčios arkipresbiteris, jis drauge su miesto magist ratu priešinosi jėzuitų užmačioms įgyti šį pastatą ir prijung ti prie kolegijos50. Kapitula irgi be entuziazmo žvelgė į mo kyklinį jaunimą, besiveržiantį į naujai atidarytą jėzuitų gimnaziją, ir norėdama išsaugoti apleistą Katedros mokyk lą bei sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pra dinius mokslus51. Tai buvo nemalonios kliūtys, kurias jėzui tams teko įveikti ir nušluoti jas nuo kelio, vedančio į užsibrėžtą tikslą.
1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti vikarus ir perleido ją Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189-190
1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.