Grupė

Vilniaus kapitula

34 teiginiai22 įrašai7 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 34 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–34 iš 34 teiginių

t-001aukstas

Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo iš Vilniaus kapitulos Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 314

Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
t-002vidutinis

Vilniaus kapitula gavo teisę imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145-146

Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų negandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulaukęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Lenkiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos paspirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prireikė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikščioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenrodo šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo paties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryžininkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor temporibus tria talenta solvi debent capitulo suprascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais keturiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokėti]. Už tą dovį karalius įpareigoja kapitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaikomos mišios.
t-003vidutinis

Vilniaus kapitula pasirinko karūnas savo kolegijos herbu, norėdama prilygti Krokuvos kapitulai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 206-207

Vilniaus kapitula panoro ta garbe dalintis ir užtat tas pačias karūnas savo kolegijai herbu pasirinko, kad niekuo Krokuvos kapitulai nenusileistų - Aaronas mirė 1059 metų spalio 9 dieną. 4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3.
t-004vidutinis

Filipovo namo činšas mokėtas vienuolika metų, o jam nutrūkus Vilniaus kapitula pradėjo teismo procesą su kunigaikščiu Kristupu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 314

Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vilniaus vyskupo dvaro link prieglaudos ir Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
t-005vidutinis

Vilniaus tarėjai reikalavo, kad miestas būtų atleistas nuo, jų teigimu, naujai kapitulos pasisavintos jurisdikcijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 397

O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos kunigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vadovavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pateikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams buvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzūras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vyskupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėšimo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesilaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau patogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papročiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vilniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
t-006vidutinis

Katedra ir Vilniaus kapitula iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise gavo Panerius ir kitų mažesnių pajamų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145

Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai priklausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo laikotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vytauto sudarytos sutarties.
t-007vidutinis

Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis bažnytine jurisdikcija savo asmenų ir valdinių bylose.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 399

Nusprendėme ir šiuo raštu nusprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula bažnytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvirtintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir privalo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas ekskomunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas. O Vilniaus gyventojams jokia jurisdikcija pačių kapitulos valdinių atžvilgiu mūsų ar mūsų pirmtakų nėra suteikta. Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti nebuvo leista ir neleidžiama.
t-008vidutinis

Kapitulos pastangų paskatintas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 300-301

284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palaikyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavimams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristabdyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.
t-009vidutinis

Vladislovas Jogaila paveldėjimo teise perdavė katedrai ir Vilniaus kapitulai Panerius bei kitas mažesnes pajamas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145

Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos paveldėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai priklausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo laikotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vytauto sudarytos sutarties.
t-010vidutinis

Dinaburgo komtūro pranešime minėtas Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisras.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 184

136, N533 Dinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie Vilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie nuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje penktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tikriausiai 1399).
t-011vidutinis

1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarus ir ją perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 189

Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams. 1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolatinio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta.
t-012vidutinis

Po Vilniaus sufragano Albino mirties Vilniaus kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 301

Po Vilniaus sufragano Albino mirties kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams. Bet jiems ėmė trukdyti prityręs teisės mokslo žinovas Petras Roizijus, Vilniaus kanauninkas, kuris šio ordino nekentė; būdamas Švento 47 Kad Žygimantas Augustas šiuose religiniuose ginčuose laikėsi vidurio, patvirtina šios knygos pabaigoje, VI priede, įdėtas dokumentas.
t-013vidutinis

Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausta naudoti plaustus per Vilijos upę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 405

Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
t-014vidutinis

1396 m. Vytautas, Vladislovui Jogailai sutikus, dovanojo Vilniaus kapitulai Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 156-157

Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadinamą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466, Kromer, Lib. XV. p. 247, byloja, kad tas Riazanės kunigaikščio autentiškas laidavimas už savo žentą Kaributą jo laikais buvo karališkajame archyve: Atque hinc nata esse videtur sponsio Alexandri Resanensium Ducis pro Coributho regi facta, et literarum monumentis, quae extant in archivo regio, signata, cum eum rex e vinculis liberasset [Ir po to atrodo, kad yra Riazanės kunigaikščio Aleksandro padarytas tinkamas laidavimas už karalių Kaributą ir raštiškais dokumentais, kurie tebėra karališkajame archyve, antspauduotas, su kuriuo karalius iš kalėjimo paleistas]. 56 Szvitrigail ein Beitrag zu den Geschichten von Lithauen, Russland, Polen und Preussen von Kotzebue. Leiptzig, 1820, p. 26 in 8vo. 57 Žr. smulkiau apie tai Dinaburgo komtūro pranešime II knygos I priede. * Cudzeniszki - k. Ašmenos raj. (vert.). 140 ## Puslapis 157 Il KNYGA godamas tiesiog kasdien aukoti skaitytines mišias už savo mirusius brolius kunigaikščius: Kazimierą Karigailą ir Aleksandrą Vygantą58.
t-015vidutinis

Vilniaus kapitulos archyve buvo vyskupo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 282

287. 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vyskupo sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios permūrijimo per penkerius metus, pradėjus nuo 1536 metų.
t-016vidutinis

Vytautas dosniai dalijo vis didesnes dovanas Vilniaus vyskupui ir Vilniaus kapitulai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 164

1413 metais, 70 Tai keturios privilegijos, iki šiol išlikusios Vilniaus kapitulos archyve: 1oji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo Sancti Barnabae Apostoli, anno D-ni 1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barnabo šventėje Viešp. metais 1407], kuria kapitulai mainais už pirm dovanotą Jaryničių kaimą atiduodamas Liubarų kaimas, joje didysis kunigaikštis rašo: Nos Alexander alias Withowdus Dei gratia Dux Major Lithuaniae et Dominus Russiae [Mes, Aleksandras, kitaip Vytautas, Dievo malone didysis Lietuvos kunigaikštis ir Rusios valdovas].
t-017vidutinis

1631 m. Vilniaus kapitula kunigui Pilypui Frizijui davė 4000 auksinų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 202-203

186 ## Puslapis 203 Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono konvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo.
t-018vidutinis

Dinaburgo komtūro pranešime Livonijos magistrui minėtas Vilniaus miesto, Vilniaus kapitulos ir pilies gaisras bei Vytauto patirti nuostoliai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 184

136, N533 Dinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie Vilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie nuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje penktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tikriausiai 1399).
t-019vidutinis

Vilniaus kapitulos prelatai ir kanauninkai teigė, kad naudojosi sena vyskupų ir Apaštalų Sosto patvirtinta jurisdikcija.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 397

O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos kunigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vadovavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pateikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams buvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzūras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vyskupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėšimo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesilaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau patogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papročiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vilniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
t-020vidutinis

1571 m. bado sukeltos epidemijos metu iš Vilniaus pasitraukė turtingiausi gyventojai, kapitula ir jėzuitai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 302-303

Tačiau šio karaliaus valdymo saulėlydyje, 1571 metais, baisus badas nuo pusiaužiemio apėmęs visą kraštą, rudenį sostinėje sukėlė tokio mas- 50 Petrus Maureus Royzius, gimęs Alcagnizo [ Alkaniso] mieste Aragonoje, kilęs iš ispanų Ruiz de Moros giminės, įvairiomis bylomis išgarsėjęs teisininkas, pagaliau buvęs LDK miesto reikalų referendorius ir Vilniaus katedros kustodas. Garsiausias jo veikalas yra „Lietuvos sprendimai", kur jis pasireiškė kaip didelis Romos teisės garbintojas ir kuo nepalankiausiai nusiteikęs Lietuvos Statuto atžvilgiu. Daugiausia žinių apie šį nepaprastą žmogų galima surasti O s s o 1 i ń s k i II t., 1.155 sq.; jis pataisė Janockio ir kitų Roizijaus biografų klaidas. 51 Šis pareiškimas buvo išsakytas kapitulos susirinkime vyskupo rūmuose 1572 metų žiemą, dalyvaujant kun. Varševickiui, jėzuitų rektoriui. 286 ## Puslapis 303 IV KNYGA to epidemiją, kad išsibėgiojus turtingiausiems gyventojams, kapitulai ir jėzuitams, Vilniuje išmirė daugiau negu dvidešimt tūkstančių žmonių52.
t-021vidutinis

Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios Vytauto privilegijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 164

1413 metais, 70 Tai keturios privilegijos, iki šiol išlikusios Vilniaus kapitulos archyve: 1oji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo Sancti Barnabae Apostoli, anno D-ni 1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barnabo šventėje Viešp. metais 1407], kuria kapitulai mainais už pirm dovanotą Jaryničių kaimą atiduodamas Liubarų kaimas, joje didysis kunigaikštis rašo: Nos Alexander alias Withowdus Dei gratia Dux Major Lithuaniae et Dominus Russiae [Mes, Aleksandras, kitaip Vytautas, Dievo malone didysis Lietuvos kunigaikštis ir Rusios valdovas].
t-022vidutinis

Tarp Verkių ir Panerių, priklausiusių Vilniaus bažnyčios kapitulai, buvo uždrausti perkėlimai plaustais per Viliją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 405

Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
t-023vidutinis

Kapitula ragino vyskupą imtis priemonių, kai sostinėje pasklido kitatikystė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 299

Tik po dvejų metų kapitula, patyrusi, kad jau po visą sostinę pasklido kitatikystė, ėmė raginti vyskupą imtis visokeriopų priemonių, kokias tik jam tokiu atveju leistų jo pareigos45. Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomunikuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju.
t-024vidutinis

Vilniaus kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą ir sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pradinius mokslus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 301-302

285 ## Puslapis 302 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Jono bažnyčios arkipresbiteris, jis drauge su miesto magistratu priešinosi jėzuitų užmačioms įgyti šį pastatą ir prijungti prie kolegijos50. Kapitula irgi be entuziazmo žvelgė į mokyklinį jaunimą, besiveržiantį į naujai atidarytą jėzuitų gimnaziją, ir norėdama išsaugoti apleistą Katedros mokyklą bei sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pradinius mokslus51. Tai buvo nemalonios kliūtys, kurias jėzuitams teko įveikti ir nušluoti jas nuo kelio, vedančio į užsibrėžtą tikslą.
t-025vidutinis

1631 m. Vilniaus kapitula 4000 auksinų perdavė kunigui Pilypui Frizijui, o šis padidintą sumą atidavė Vilniaus kahalui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 202-203

186 ## Puslapis 203 Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono konvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo.
t-026vidutinis

Vilniaus kapitula, sužinojusi apie sostinėje plintančią kitatikystę, ragino vyskupą imtis priemonių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 299

Tik po dvejų metų kapitula, patyrusi, kad jau po visą sostinę pasklido kitatikystė, ėmė raginti vyskupą imtis visokeriopų priemonių, kokias tik jam tokiu atveju leistų jo pareigos45. Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomunikuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju.
t-027vidutinis

Vilniaus kapitula savo kolegijos herbu pasirinko tas pačias karūnas kaip Krokuvos kapitula.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 206-207

Vilniaus kapitula panoro ta garbe dalintis ir užtat tas pačias karūnas savo kolegijai herbu pasirinko, kad niekuo Krokuvos kapitulai nenusileistų - Aaronas mirė 1059 metų spalio 9 dieną. 4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3.
t-028vidutinis

Apaštališkasis nuncijus Jonas Andrius patvirtino Vilniaus kapitulos Akademijos kolegijos rektoriams perleistas patronato teises.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 189-190

173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną. Jus Patronatus [teises], garbiosios Vilniaus kapitulos perleistas Rektoriams, apaštališkasis nuncijus Bretanės vyskupas Jonas Andrius Apaštališkojo Sosto valia patvirtino, o 1651 metais gruodžio 21 dieną Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius tą patvirtinimą priėmė ir atnaujino. 1654 metų kovo 2 dieną.
t-029aukstas

Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. iš Vilniaus kapitulos nuomojo Filipovo namą ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 314

Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
t-030vidutinis

Vilniaus kapitulos archyve buvo išlikusios keturios privilegijos, liudijusios didžiojo kunigaikščio dovanas vyskupui ir kapitulai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 164

1413 metais, 70 Tai keturios privilegijos, iki šiol išlikusios Vilniaus kapitulos archyve: 1oji, rašyta Vilniuje, sabbato in festo Sancti Barnabae Apostoli, anno D-ni 1407 [šeštadienį Šv. apaštalo Barnabo šventėje Viešp. metais 1407], kuria kapitulai mainais už pirm dovanotą Jaryničių kaimą atiduodamas Liubarų kaimas, joje didysis kunigaikštis rašo: Nos Alexander alias Withowdus Dei gratia Dux Major Lithuaniae et Dominus Russiae [Mes, Aleksandras, kitaip Vytautas, Dievo malone didysis Lietuvos kunigaikštis ir Rusios valdovas].
t-031vidutinis

Vilniaus bažnyčios prelatai ir kanauninkai buvo raginami laisvai skirti dalį savo beneficijų klierikų kolegijai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 444-445

Cuius quidem Collegii DEI beneficio, per nos fundati, et dotati administrationem, gubernationem, et regimen, sic uti sacri Tridentini Concilii decreto, atque sententia nobis esse commissum cognoscimus, et praescriptam administrationis rationem, servare, ad unguem intendimus, ita onus boc totum, successoribus nostris per tempora existentibus, et 428 ## Puslapis 445 IV KNYGA Tą dvarelį su žmonėmis, namais, laukais, pievomis, ganyklomis, bitynais, miškais, miškeliais, šilais, gojais, krūmynais, kalvomis ir lygumomis, medžiais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, ežerais, upeliais, vandenų srovėmis, malūnais ir jų gaminiais, činšais, pajamomis, pelnu, arklių pašaru, visų laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle, rinkliavomis ir žūklavimu, žinoma, su visomis savo teisėmis, priklausomybėmis, visomis apylinkėmis, kokias mes patys turėjome ir iki šiol turime, ir kaip mūsų ranka surašytame ir užantspauduotame sąraše išdėstyta, savo noru priėmę sprendimą ir gerai bei tvirtai apgalvoję, dovanojame neatšaukiamu dovanojimu, užleidžiame ir duodame amžiams turėti, laikyti ir taikiai valdyti minėtai klierikų kolegijai, jai ir kiekvienam, ir visiems būsiantiems klierikams, perimantiems pilną valdžią ir dominijos teisę bei visus mūsų darbus, susijusius su šiuo dvareliu, mums ar paveldėtojams, ar mūsų įpėdiniams jokios teisės į patį dvarelį nepasilikdami ir neišsaugodami. O brangiausius mūsų brolius Viešpatyje, Vilniaus bažnyčios prelatus ir kanauninkus, ir kitus mūsų diecezijos beneficijose ką nors turinčius, raginame, kad kokią nors savo dalį minėtai kolegijai laisvai ir paslaugiai atiduotų ir skirtų. Todėl pagal mūsų tarnybai priklausančias pareigas turėsime rūpintis ir dėti pastangas, kad tiek iš anksčiau paminėtų dalių ir iš tikinčiųjų Kristumi dosnumo, ir iš aukų, tiek taip pat iš bet kokių šviesiausiojo karaliaus mūsų pono Stepono mielaširdingą!
t-032vidutinis

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, paskatintas kapitulos pastangų, 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitų ordiną.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 300-301

284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palaikyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavimams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristabdyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.
t-033vidutinis

Vilniaus kapitula, siekdama išsaugoti Katedros mokyklą ir sumažėjusias pajamas, uždraudė jėzuitų kolegijoje dėstyti pradinius mokslus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 301-302

285 ## Puslapis 302 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Jono bažnyčios arkipresbiteris, jis drauge su miesto magistratu priešinosi jėzuitų užmačioms įgyti šį pastatą ir prijungti prie kolegijos50. Kapitula irgi be entuziazmo žvelgė į mokyklinį jaunimą, besiveržiantį į naujai atidarytą jėzuitų gimnaziją, ir norėdama išsaugoti apleistą Katedros mokyklą bei sumažėjusias pajamas, uždraudė kolegijoje dėstyti pradinius mokslus51. Tai buvo nemalonios kliūtys, kurias jėzuitams teko įveikti ir nušluoti jas nuo kelio, vedančio į užsibrėžtą tikslą.
t-034vidutinis

1581 m. birželio 9 d. Vilniaus kapitula atsisakė teisės siūlyti vikarus ir perleido ją Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 189-190

1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolatinio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.