Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėjimo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė.
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlygi nimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (con sul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du - bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei iš laidas ir kasmet pateikti ataskaitą. Miesto teismas, sudary tas iš šuolininkų (Scabini), vadovaujamas vaito (.Advocatus), buvo naujai pertvarkytas, ir konkrečiau apibrėžti jo santykiai su magistratu1.
Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.
O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran gus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šei mai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39.