1536 m. rugsėjo 9 d. Žygimantas Senasis Vilniuje įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus dėl magistrato tvarkos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 275
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlyginimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (consul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei išlaidas ir kasmet pateikti ataskaitą. Miesto teismas, sudarytas iš šuolininkų (Scabini), vadovaujamas vaito (.Advocatus), buvo naujai pertvarkytas, ir konkrečiau apibrėžti jo santykiai su magistratu1.
Vilniaus vaito, burmistrų, tarybos narių, šuolininkų ir magistrato raštininkų namai buvo atleisti nuo nakvynės prievolės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 295-296
Tai privilegijos žodžiai, verčiantys 279 ## Puslapis 296 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto Augusto palankumas savo gimtajai sostinei, taip dosniai pasireiškęs šia privilegija, tuo dar nesibaigė. Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus magistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams buvo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, karalius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė antruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris patarėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje arba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.
1568 m. Gardino seimo privilegija leido nepriekaištingai Vilniaus magistrate tarnavusiems miestiečiams su palikuonimis tapti bajorais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 295
O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėjimo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdininkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegijos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magistrate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajorų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius rangus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šeimai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39.