Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje Alšėnų kunigaikščiui, Vilniaus vys kupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vysku pui Vaclovui ir didingiesiems bei kilmingiesiems Vilniaus ................Jonui, Jurgiui Astikaičiui, Trakų................... Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14. 14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr.
Petras Roizijus, 281 ## Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, kuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautu vių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mė sos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas turėjo ir valdė. Tam pačiam ponui dabartiniam vyskupui ir jo įpėdiniams, Vilniaus vyskupams, suteikiame pilną bei vi są valdžią ir minėtų mėsos krautuvių kūrimo jurisdikciją. Leidžiame jas mėsininkams, kuriems tik norėtų, savo nuo žiūra, išnuomoti ar juos samdyti, taip pat tose pačiose mėsi nėse galvijus, gyvulius, laukinius gyvūnus ir visokių rūšių nupenėtus naminius gyvūnus pirkti, parduoti, skersti, mė są laisvai išdėstyti ir ja prekiauti, nekliudant mūsų Vilniaus piliečiams ir bet kokiems kitiems, bet kokios padėties, luo mo ir kilmės žmonėms.
Ubi comparens, et iure prius convictus, poenas in Canonibus 318 ## Puslapis 335 IV KNYGA prieš visą katalikiško valdymo sąrangą, ir daug lengvatikių ir paprastų žmonių į save palenkė. Ir nors ponas vyskupas pagal savo pareigas ir valdžią, mūsų pirmtakų ir mūsų suteiktą, rem damasis kanonine teise ir mūsų duotais raštais, pats turėjo tei sę šį eretiką nubausti, tačiau, gerbdamas mūsų autoritetą ir ma tydamas mus esant šioje kunigaikštystėje, nusprendė apie tą reikalą mums pranešti pirmiau, negu egzekucija būtų įvykdy ta, ir pranešė. Mes, susipažinę su šiais aiškiais ir neabejotinais pono vyskupo surinktais faktais, su dideliu skausmu ir liūde siu įsitikinome, kad mūsų valdose išdrįso pasirodyti žmogus, mūsų valdinys, kuris pasmerkė katalikų Bažnyčios senąsias apeigas, kurias mūsų protėviai ir mes visada švenčiausiai puo selėjome, kuris nauju ir bedievišku, katalikų Bažnyčios smer kiamu tikėjimu paprastų žmonių sielas suviliojo, kuris švento sios Dvasios nustatytų apeigų metu niekino aukščiausiojo Dievo vardą, kuris, palikęs gyvo vandens šaltinį, kasė šulinį, pagaliau kuris dabar, po tūkstanties ir daugiau metų, save iš aukština prieš visus mūsų protėvius, iš kurių mes šį šventą, iki šiol nepaliestą tikėjimą gavome, prieš visus vyrus, pagarsėju sius gyvenimo šventumu ir išsimokslinimu, ir teigia, kad visi, prieš jį buvę, klydo, visi buvo apgauti, visi bedieviškai gyve no, visi skendėjo tamsybėse.
Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje bus pravartu žinoti. Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Al- šėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos pusės, dėl turguje ir Vilniaus aikštėje esančių pačio po no vyskupo, jo Vilniaus bažnyčios ir miestiečių mėsinių. Mat vaitas ir patys Vilniaus tarėjai matydami, jog miesto aikštė ar turgavietė yra perpildyta mėsos prekyvietėmis, užiman čiomis nemažą turgaus plotą, ir norėdami pačią turgavietę ir aikštę praplėsti bei padidinti, visas toje turgavietėje seno je vietoje įrengtas mėsos prekyvietes, tiek savas, miestiečių, tiek ir bažnyčios, be pačio pono vyskupo sutikimo nugriovė ir kitas, naujas mėsines iš degintų plytų įtaisė kitoje miesto vietoje vien tik minėto miesto reikmėms, tuo atsiskirdami nuo minėto pono Vilniaus vyskupo.
Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristu je tėvui Vilniaus vyskupui ir Alšėnų kunigaikščiui ponui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vac lovui, garbiesiems ir prakilniesiems Polocko vaivadai Jonui Hlebavičiui, Naugarduko vaivadai Stanislovui Goštautui, Vitebsko vaivadai Motiejui Klokavičiui, rūmų maršalkai Jo nui Zabžezinskiui, raikytojui Jurgiui Astikaičiui, mūsų Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Dubrovskiui ir daugeliui kitų mūsų dignitorių ir pareigūnų, nuoširdžiai ištikimų ir mums mielų. Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 340 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VI ŽYGIMANTO AUGUSTO RAŠTAS, PALIUDIJANTIS VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO PRIEŠINIMĄSI AUGSBURGO TIKĖJIMUI 1559 METAI (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Augustus Dei gratia Rex Poloniae, Magnus Dux Lituaniae, Russiae, Prussiae, Masoviae, Samogitiae, etc.
14\nŠios koplyčios fundacijos akte, 1543 \nmetais išleistame to paties vyskupo \n(žr. Grzybowski, 1. 40), matyti,\n266\n\n## Puslapis 283\n\nIV KNYGA\nVisi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei \nir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin\ngai ir sumaniai valdant kraštą.