Santrauka
Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje Alšėnų kunigaikščiui, Vilniaus vys kupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vysku pui Vaclovui ir didingiesiems bei kilmingiesiems Vilniaus …Jonui, Jurgiui Astikaičiui, Trakų… Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14. 14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje Alšėnų kunigaikščiui, Vilniaus vys kupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vysku pui Vaclovui ir didingiesiems bei kilmingiesiems Vilniaus ................Jonui, Jurgiui Astikaičiui, Trakų................... | c-001 | |
| t-002 Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14. | c-002 | |
| t-003 14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr. | c-003 | |
| t-004 Petras Roizijus, 281 ## Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. | c-004 | |
| t-005 Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis. | c-005 | |
| t-006 Ir nors ponas vyskupas pagal savo pareigas ir valdžią, mūsų pirmtakų ir mūsų suteiktą, rem damasis kanonine teise ir mūsų duotais raštais, pats turėjo tei sę šį eretiką nubausti, tačiau, gerbdamas mūsų autoritetą ir ma tydamas mus esant šioje. | c-006 | |
| t-007 Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais. | c-007 | |
| t-008 Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos. | c-008 | |
| t-009 Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo ty rimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų lei dimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, pri klausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo. | c-009 | |
| t-010 Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje Alšėnų kunigaikščiui, Vilniaus vys kupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vysku pui Vaclovui ir didingiesiems bei kilmingiesiems Vilniaus …Jonui, Jurgiui Astikaičiui, Trakų…
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje Alšėnų kunigaikščiui, Vilniaus vys kupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vysku pui Vaclovui ir didingiesiems bei kilmingiesiems Vilniaus …Jonui, Jurgiui Astikaičiui, Trakų…
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Mikalojaus bažnyčią. O po dvi dešimties metų, kai sudegė medinė Šv. Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
14 Šios koplyčios fundacijos akte, 1543 metais išleistame to paties vyskupo (žr. Grzybowski, 1. 40), matyti, 266
Puslapis 283
IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Petras Roizijus, 281 Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Petras Roizijus, 281
Puslapis 298
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!” Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ir nors ponas vyskupas pagal savo pareigas ir valdžią, mūsų pirmtakų ir mūsų suteiktą, rem damasis kanonine teise ir mūsų duotais raštais, pats turėjo tei sę šį eretiką nubausti, tačiau, gerbdamas mūsų autoritetą ir ma tydamas mus esant šioje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ubi comparens, et iure prius convictus, poenas in Canonibus 318
Puslapis 335
IV KNYGA prieš visą katalikiško valdymo sąrangą, ir daug lengvatikių ir paprastų žmonių į save palenkė. Ir nors ponas vyskupas pagal savo pareigas ir valdžią, mūsų pirmtakų ir mūsų suteiktą, rem damasis kanonine teise ir mūsų duotais raštais, pats turėjo tei sę šį eretiką nubausti, tačiau, gerbdamas mūsų autoritetą ir ma tydamas mus esant šioje kunigaikštystėje, nusprendė apie tą reikalą mums pranešti pirmiau, negu egzekucija būtų įvykdy ta, ir pranešė. Mes, susipažinę su šiais aiškiais ir neabejotinais pono vyskupo surinktais faktais, su dideliu skausmu ir liūde siu įsitikinome, kad mūsų valdose išdrįso pasirodyti žmogus, mūsų valdinys, kuris pasmerkė katalikų Bažnyčios senąsias apeigas, kurias mūsų protėviai ir mes visada švenčiausiai puo selėjome, kuris nauju ir bedievišku, katalikų Bažnyčios smer kiamu tikėjimu paprastų žmonių sielas suviliojo, kuris švento sios Dvasios nustatytų apeigų metu niekino aukščiausiojo Dievo vardą, kuris, palikęs gyvo vandens šaltinį, kasė šulinį, pagaliau kuris dabar, po tūkstanties ir daugiau metų, save iš aukština prieš visus mūsų protėvius, iš kurių mes šį šventą, iki šiol nepaliestą tikėjimą gavome, prieš visus vyrus, pagarsėju sius gyvenimo šventumu ir išsimokslinimu, ir teigia, kad visi, prieš jį buvę, klydo, visi buvo apgauti, visi bedieviškai gyve no, visi skendėjo tamsybėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristu je tėvui Vilniaus vyskupui ir Alšėnų kunigaikščiui ponui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vac lovui, garbiesiems ir prakilniesiems Polocko vaivadai Jonui Hlebavičiui, Naugarduko vaivadai Stanislovui Goštautui, Vitebsko vaivadai Motiejui Klokavičiui, rūmų maršalkai Jo nui Zabžezinskiui, raikytojui Jurgiui Astikaičiui, mūsų Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Dubrovskiui ir daugeliui kitų mūsų dignitorių ir pareigūnų, nuoširdžiai ištikimų ir mums mielų. Karalius ŽYGIMANTAS
Puslapis 340
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VI ŽYGIMANTO AUGUSTO RAŠTAS, PALIUDIJANTIS VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO PRIEŠINIMĄSI AUGSBURGO TIKĖJIMUI 1559 METAI (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Augustus Dei gratia Rex Poloniae, Magnus Dux Lituaniae, Russiae, Prussiae, Masoviae, Samogitiae, etc.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje bus pravartu žinoti. Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Al- šėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos pusės, dėl turguje ir Vilniaus aikštėje esančių pačio po no vyskupo, jo Vilniaus bažnyčios ir miestiečių mėsinių. Mat vaitas ir patys Vilniaus tarėjai matydami, jog miesto aikštė ar turgavietė yra perpildyta mėsos prekyvietėmis, užiman čiomis nemažą turgaus plotą, ir norėdami pačią turgavietę ir aikštę praplėsti bei padidinti, visas toje turgavietėje seno je vietoje įrengtas mėsos prekyvietes, tiek savas, miestiečių, tiek ir bažnyčios, be pačio pono vyskupo sutikimo nugriovė ir kitas, naujas mėsines iš degintų plytų įtaisė kitoje miesto vietoje vien tik minėto miesto reikmėms, tuo atsiskirdami nuo minėto pono Vilniaus vyskupo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo ty rimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų lei dimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, pri klausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, sive illi sint nostri proprij, sive etiam aliorum quorum cunque Dominorum sukditi, et alij omnes, tam incolae ipsius 408
Puslapis 425
IV KNYGA ir katedros bažnyčios tarnams, giedantiems joje psalmyną, buvo mokamas kasmetinis nustatytas činšas. Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo ty rimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų lei dimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, pri klausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo įpėdinių bei bažnyčios reikmėms įsteigti ir pastatyti kiek nors naujų mėsinių, iš kurių reikėtų sumokėti mokestį psalteris- tams, mes manėme, kad verta sutikti ir leisti. Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, kuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautu vių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mė sos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas turėjo ir valdė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die vo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta riame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny čios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, kuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautu vių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mė sos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas turėjo ir valdė. Tam pačiam ponui dabartiniam vyskupui ir jo įpėdiniams, Vilniaus vyskupams, suteikiame pilną bei vi są valdžią ir minėtų mėsos krautuvių kūrimo jurisdikciją. Leidžiame jas mėsininkams, kuriems tik norėtų, savo nuo žiūra, išnuomoti ar juos samdyti, taip pat tose pačiose mėsi nėse galvijus, gyvulius, laukinius gyvūnus ir visokių rūšių nupenėtus naminius gyvūnus pirkti, parduoti, skersti, mė są laisvai išdėstyti ir ja prekiauti, nekliudant mūsų Vilniaus piliečiams ir bet kokiems kitiems, bet kokios padėties, luo mo ir kilmės žmonėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Ateitis
- Lietuviai
- diecezija
- dignitoriai
- egzekucija
- fundacija
- kapitula
- kunigas
- maršalka
- stalininkas
- supremus dux ir magnus dux
- vaitas
- vaivada
- 1547 m. Paleckio privilegijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudas
- Absalomas Mžiglodas
- Antanas Tyzenhauzas (ūkio reformų veikėjas)
- Antano Tyzenhauzo reformos
- Aukaimio valsčiaus nusiaubimas grįžtant nuo Junigedos (1291 m. birželio 29 d.)
- Bajorų konfederacija
- Bajorų respublika liberum veto
- Bažnytinių mėsinių nuoma ir laisva mėsos prekyba Vilniuje
- Būgnas-timpanas (būgnas-katilas)
- Edukacinės komisijos įkūrimas
- Elžbieta Pečkavičiūtė
- Felicija Pečkavičiūtė
- Generalinių tarėjų ir Tautos tarybos SS dalinio plano atmetimas (1943 m. lapkričio 23-24 d.)
- Henrikas Cutsvertas
- Jonas Kazimieras Vaza
- Jonas Pečkavičius
- Jėzuitų ordino panaikinimas
- Kristupas Pacas
- Kėdainių kautynės ir Povilo Lukšio žūtis (1919 m. vasario 7–9 d.)
- Maironio rinktinė
- Martyno Paleckio stiklo gaminiai Vilniuje
- Mykolas Pacas
- Paulavos respublikos įkūrimas ir įstatų patvirtinimas
- Povilas Algimantas
- Povilas Ksaveras Bžostovskis
- Povilas Mieleckis
- Povilas Sapiega
- Pranciškonų ordinas
- Prisikėlimo apygarda
- Puslapis 77
- Stanislovas Sabina
- Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone
- Tautos taryba (institucija)
- Užpelkių kautynės
- Užpelkių kautynės (1949 m.)
- Vietinė rinktinė
- Vietinės rinktinės organizavimas ir nacių represinis jos likvidavimas (1944 m. pradžia)
- Vilniaus užėmimas lenkų (1919 m. balandžio 19 d.)
- Vilniaus vyskupo bažnytinių cenzūrų vykdymas pasitelkiant pasaulietinę valdžią
- bajoriškoji demokratija luominė monarchija
- bažnytinės cenzūros ir pasaulietinė valdžia
- generaliniai tarėjai
- oratorija
- saikas uolektis sprindis
- sufraganas kleras arkipresbiteris
- Žemaičių sukilimas (1656 m.)
- Žygimanto Senojo privilegijos Vilniaus vyskupui dėl erezijos, jurisdikcijos ir prievolių suteikimas (1542 m.)
- Žygimanto Senojo privilegijos Vilniaus vyskupui dėl jurisdikcijos ir prievolių suteikimas (1542 m.)
- Žygimanto privilegijos mėsinėms Vilniaus mieste suteikimas (1543 m.)
- 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas Lietuvoje
- Katalikų Bažnyčia
- jurisdikcija