Grupė

Pranciškonų ordinas

68 teiginiai96 įrašai125 ryšiai

Pranciškonų ordinas – vienuolių bendruomenė, XIII–XVI amžiais veikusi Vilniuje ir siejusi religinę misiją su pamokslavimu bei tikėjimo sklaida. Gedimino laikais pranciškonai gyveno palei Žemutinę pilį ir turėjo bažnyčią dabartinės Šventojo Kryžiaus bažnyčios bei bonifratrų špitolės vietoje. 1323 m. Gediminas kreipėsi į ordino vadovus ir brolius, prašydamas prie Vilniuje ir Naugarduke pastatytų bažnyčių paskirti keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas. Dar anksčiau Vytenis prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti du pranciškonus į jau pastatytą bažnyčią, tačiau ši buvo sudeginta. Išskirtinę vietą ordino istorijoje užima ir vėlesnė legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus, XVI amžiuje sukurta remiantis tik dviejų Gedimino laikais nubaustų vienuolių faktu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

AaronasAlgirdas (Lietuvos valdovas)Andrius iš VasilevoAndrius Vosylius JastrzębiecasAugustasBertoldas (pranciškonas)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Goštautas (vyskupas, XV a.)Henrikas (pranciškonas)Isamas (Rygos arkivyskupas)JadvygaJadvyga JogailienėJogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Jokūbas IJonasJonas PliektaJordanas iš PelplinoJurgis MatulaitisKarijotasKristijonas (vyskupas, XIII a.)LiubartasMotiejusNarimantas GediminaitisPaulius iš OlivosPetras GoštautasRobertas (Sicilijos karalius)Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)VitasVytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Vladislovas JogailaGrzybowskiHenrikasJordanasKotzebueAlgirdo sprendimas dėl krikščioniųvienuolių ir tikėjimo laisvėsGedimino laiškų išsiuntimas į VakarųEuropą (1323–1325 m.)Keturiolikos pranciškonų nužudymasVilniujeVilniaus pranciškonų nužudymas apie1345 m.Domininkonų ordinasHanzaKrikščionysKryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiLivonijos ordinasRomaiRusaiTeutonaiTotoriaiVengraiVilniaus kapitulaVilniaus miestiečių luomasVilniaus prastuomenėVokiečiaiAlšėnaiBaltijos jūraGardinasGnieznoGotlandasKijevasKrokuvaLenkijaLietuvaLiubekasLuckasMaskvaNaugardukasNeuenbergasOlivaPelplinasPodolėPolockasPrūsijaRygaSaksonijaStrėvaTrakaiTverėVasilevasVėluvaVengrijaVienaVilniusVokietijaŽiemgalaAntspaudasHerbasKryžiusMalūnasNamasPranciškonų kankinių palaidojimovietos koplyčiaRykaiKatalikiškos bažnytinės organizacijosplėtimas parapijomis, vienuolijomisir bažnyčiomisVytauto bažnyčių statymas irvienuolynų steigimasin partibus infideliumkapitulakustodasmetraštispagonysregimentoriusvaivadaPranciškonų ordinas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Vilniaus pranciškonai iki 1387 m. buvo kilę iš Lenkijos, daugiausia iš Krokuvos.
  • Šaltinio autoriaus teigimu; kalbama apie Vilniaus vienuolyną prie Trakų vartų iki 1387 m.
Struktūra
  • Pranciškonai turėjo vienuolynus ir bažnyčias: Vilniuje laikė savo vienuolyną, prie Žemutinės pilies turėjo Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią, o Kaune jų valdą sudarė bažnyčia ir vienuolynas.
  • Aprašoma Gedimino laikų ir vėlesnė Vilniaus bei Kauno padėtis; Kauno duomenys pateikiami Zig­manto Kiaupos 2010 m. veikale.
Tikslai
  • Gedimino laiške nurodoma, kad jis ketino kviesti tokius pranciškonų ordino vienuolius, kurių gyvenimas būtų girtinas ir doras.
  • Tai pateikiama kaip Gedimino laiško turinys; Michał Baliński šį laišką aprašo 2007 m. veikale.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Pranciškonai buvo ypač aktyvūs misijų darbe ir apaštalavo Lietuvoje, uoliai atversdami žmones į tikėjimą.
  • Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją.
  • Maždaug 1522 m. pranciškonai vietoje sudegusios medinės bažnyčios išmūrijo Šv. Mikalojaus bažnyčią.
  • 1261 m. pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius.
  • Pranciškonai patyrė skaudžių kančių dėl drąsaus ir uolaus žmonių atvertimo į tikėjimą.
  • Zigmantas Kiaupa taip aprašo pranciškonų veiklą iki Lietuvos krikšto; Michał Baliński, kalbėdamas apie Lietuvoje apaštalavusius pranciškonus, jų veiklą vertina kaip uolią.
  • Zenono Ivinskio teiginys apie Gedimino dvaro pranciškonus; aprašomas Gedimino laikotarpis.
  • Michał Baliński aprašo Vilniaus pranciškonų veiklą apie 1522 m.
  • Zenono Ivinskio nurodomas 1261 m. istorinis kontekstas; formuluotė išreiškia jiems priskirtą pareigą, o ne savarankiškai patvirtintą įvykdymą.
  • Michał Baliński autoriaus vertinimas apie Lietuvoje apaštalavusius pranciškonus; aprašomas jų veiklos ir pavojų kontekstas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-108288aukstas

Gediminas prašė pranciškonų tais metais atsiųsti keturis brolius prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau per tą laisvai išpažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų. Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo.
t-108302aukstas

Gediminas prašė pranciškonų šiais metais paskirti keturis brolius prie bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.
t-007aukstas

Mažesniųjų brolių Prūsijos kustodas ir keli gvardijonai laiškais popiežiui gynė Kryžiuočių ordiną nuo Gedimino skundo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o kadangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
t-108287aukstas

Gediminas kreipėsi į pranciškonų ordino brolius, pasklidusius visame pasaulyje, ypač į Saksonijos ministrą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė.
t-108309aukstas

Gediminas savo laišku kreipėsi į pranciškonų ordino ministrus, kustodus, gvardijonus ir kitus brolius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė.
t-108307vidutinis

Pranciškonai toliau veikė sostinėje ir joje turėjo savo vienuolyną.

Įrodymai (4)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.
t-108329vidutinis

Pranciškonai veikė sostinėje ir joje laikė savo vienuolyną.

Įrodymai (3)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.
Visi teiginiai ir įrodymai (68 teiginiai, 96 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo ginama:
buvo paskirtas:
pastatė:
keliavo į:
Puolė Pranciškonų ordiną:
Pranciškonų ordinas keliavo į:
Pranciškonų ordinas pastatė:
Vilniaus prastuomenė puolė ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—3545
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—1219
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—512
Lietuvių tautos istorija, t. 5—44
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—44
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—21
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—26
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—12