Santrauka
Liubartas šiame korpuse minimas kaip Gedimino sūnus, Voluinės valdovas ir jos paveldėjimo teisių turėtojas, ilgai gynęs Lietuvos interesus prieš Lenkiją.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Liubartas buvo vienas iš Gedimino sūnų, kurie, gavę dalis stačiatikių srityse, priėmė jų tikėjimą. |
| t-002 Remdamasis giminystės ir paveldėjimo teisėmis, Liubartas įsitvirtino Volinijoje ir beveik iki mirties 1385 m. kovojo su Lenkija dėl kitos palikimo dalies. |
| t-003 Liubartas vedė paskutinio Volynijos kunigaikščio vienturtę dukterį. |
| t-004 1340 m., mirus Haličo Boleslovui Jurgiui Traidenaičiui, dėl Haličo ir Volynijos varžėsi Gedimino sūnus Liubartas ir Kazimieras Didysis. |
| t-005 Liubartas vedė vienturtę Volynijos kunigaikščio įpėdinę. |
| t-006 Liubartas per kovas su lenkais atlaikė Voluinę. |
| t-007 Prieš Gedimino mirtį Liubartas buvo vedęs Voluinės kunigaikštytę ir valdė dalį Voluinės. |
| t-008 1340 m. dėl Haličo ir Volynijos varžėsi Gedimino sūnus Liubartas ir Boleslovo giminaitis Kazimieras Didysis. |
| t-009 Liubartas ir Pisimantas iš šiaurinės Rusios buvo pakviesti į pagalbą su savo pulkais. |
| t-010 Liubartas, Pisimantas, Drucko kunigaikštis Michailas ir Lucko valdovas Andrejus žuvo tame pačiame mūšyje. |
| t-011 Algirdo brolis Liubartas valdė Lvovą Rusioje. |
| t-012 Vladimire apsuptas Liubartas išvengė lenkų nelaisvės dėl Bogdano iš Ivanicos drąsos. |
| t-013 Kazimieras išvijo Algirdo brolį Liubartą iš Volynės, kai lietuviai buvo įsitraukę į karą su kryžiuočiais. |
| t-014 Liubartas be kovos atgavo iš jo neseniai atimtą tėvoniją, sustiprino senąją pilį ir paliepė sugriauti naująją. |