Liubartas šiame korpuse minimas kaip Gedimino sūnus, Voluinės valdovas ir jos paveldėjimo teisių turėtojas, ilgai gynęs Lietuvos interesus prieš Lenkiją.
Remdamasis giminystės ir paveldėjimo teisėmis, Liubartas įsitvirtino Volinijoje ir beveik iki mirties 1385 m. kovojo su Lenkija dėl kitos palikimo dalies.
Remdamasis stipriomis giminystės — paveldėjimo teisėmis, Liubartas tačiau įsitvirtino Volinijoje, beveik iki pat savo mirties (1385) su Lenkija kovodamas ir dėl kitos palikimo dalies.
1340 met.\npasimirus Haličo Boleslovui Jurgiui Traidenaičiui, dėl Haličo\nir Volynijos susivaržė Boleslovo giminaitis Kazimieras did. ir\nGedimino sūnus Liubartas, kuris su išmirusią Pomanaičiu gi\nmine buvo susigiminiavęs vesdamas paskutinio Volynijos ku\nnigaikščio vienturtę dukterį
Kaip tik prieš Gedimino mirtį buvo miręs Mozūrų kuni-\ngaikštis Boleslovas, kuris su Gedimino sūnum Liubartu buvo\nvedę po Voluinės kunigaikštytę ir valdė po dalį Voluinės.