Santrauka

Pats ordinas buvo pakviestas į pagalbą pirmajam Prūsų vyskupui Kristijonui, kuriam turėjo ir priklausyti. Kristijonui pasisekė pakrikštyti arčiausia prie Vyslos gyvenančius prūsus, ir 1215 m. jis jau nusivežė į Romą krikštyti du prūsų kunigaikščius. Pirmasis misijonierius, kuriam Prūsuose ėmė sektis, buvo iš gretimosios Pamarės, Olivos cistersų ordino vienuolis Kristijonas.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, o jo įpėdiniai į lietuvių žemę nebegrįžo.c-001
t-002 Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.c-002
t-003 1230 m. Kristijonas, pirmasis prūsų vyskupas misionorius, su Mozūrų kunigaikščiu Konradu pasikvietė į pagalbą Mergelės Marijos ordiną.c-003
t-004 Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, o jo įpėdiniai į lietuvių žemę nebegrįžo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet tokio reikšmingo aniems laikams religiškai-politinio fakto, kaip lietuvių tautos krikšto datos atkėlimas eilę generacijų anks­ čiau, į XIII amžiaus vidurį, suponuoja reikalą motyvuotai atsakyti bent į tris klausimus. Pirmiausia reikia išaiškinti, kodėl taip ne­ patvari buvo mindauginė vyskupija, kurioje nebuvo spėta suorga­ nizuoti parapijų. « Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti, ypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai pasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn nebeįkėlė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų kraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų prieaugliui tapo rimtas varžovas. Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų vyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kris­ tijonas^73. Jis paskutinis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1230 m. Kristijonas, pirmasis prūsų vyskupas misionorius, su Mozūrų kunigaikščiu Konradu pasikvietė į pagalbą Mergelės Marijos ordiną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū­ sų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie­ čių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio­ jamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu. Taip lietuvių tautos įkliuvo tarp dviejų agresingų, stiprių ir karingų germanų organizacijų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai