Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
vyskupas, XIII a.
25 teiginiai28 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kristijonas pakrikštijo prie Vyslos gyvenusius prūsus ir 1215 m. į Romą nusivežė krikštyti du prūsų kunigaikščius. Prūsijos vyskupas Kristijonas patarė kunigaikščiui Konradui burti Kristaus karių brolius savo žemei ginti. Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.
Patikrinti teiginiai
Kristijonas pakrikštijo prie Vyslos gyvenusius prūsus ir 1215 m. į Romą nusivežė krikštyti du prūsų kunigaikščius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kristijonui pasi-\nsekė pakrikštyti arčiausia prie Vyslos gyvenančius prūsus, ir 1215\nm. jis jau nusivežė į Romą krikštyti du prūsų kunigaikščius.
Prūsijos vyskupas Kristijonas patarė kunigaikščiui Konradui burti Kristaus karių brolius savo žemei ginti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų\nvyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kris\ntijonas^73. Jis paskutinis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.
Livonijos ordino brolis kunigas Kristijonas buvo Mindaugo pagalbininkas ir informavo jį apie Katalikų bažnyčios organizaciją.
lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios
1230 m. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir prūsų vyskupas Kristijonas pasikvietė Kryžiuočių ordiną gintis nuo prūsų puolimų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet įsigalėjęs Ordinas virto paprasta militarine valstybe. 1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū sų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie čių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio jamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.
Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, o jo įpėdiniai į lietuvių žemę nebegrįžo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pirmiausia reikia išaiškinti, kodėl taip ne\npatvari buvo mindauginė vyskupija, kurioje nebuvo spėta suorga\nnizuoti parapijų. « Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti,\nypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai\npasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn\nnebeįkėlė.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 6 | 7 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 3 | 3 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 3 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |