Santrauka
Pats ordinas buvo pakviestas į pagalbą pirmajam Prūsų vyskupui Kristijonui, kuriam turėjo ir priklausyti. Kristijonui pasisekė pakrikštyti arčiausia prie Vyslos gyvenančius prūsus, ir 1215 m. jis jau nusivežė į Romą krikštyti du prūsų kunigaikščius. Pirmasis misijonierius, kuriam Prūsuose ėmė sektis, buvo iš gretimosios Pamarės, Olivos cistersų ordino vienuolis Kristijonas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kristijonas pakrikštijo prie Vyslos gyvenusius prūsus ir 1215 m. į Romą nusivežė krikštyti du prūsų kunigaikščius. |
| t-002 Prūsijos vyskupas Kristijonas patarė kunigaikščiui Konradui burti Kristaus karių brolius savo žemei ginti. |
| t-003 Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus. |
| t-004 Livonijos ordino brolis kunigas Kristijonas buvo Mindaugo pagalbininkas ir informavo jį apie Katalikų bažnyčios organizaciją. |
| t-005 1230 m. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir prūsų vyskupas Kristijonas pasikvietė Kryžiuočių ordiną gintis nuo prūsų puolimų. |
| t-006 Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, o jo įpėdiniai į lietuvių žemę nebegrįžo. |
| t-007 Prūsijos vyskupas Kristijonas buvo cistersų vienuolis, raginęs prūsus atsisakyti stabų ir garbinti Jėzų Kristų. |
| t-008 Dusburgiečio pasakojime vyskupo Kristijono ir Dobrynės brolių pastangos buvo nukreiptos į karus prieš prūsus. |
| t-009 Livonijos ordino brolis kunigas Kristijonas buvo Mindaugo pagalbininkas ir informavo jį apie popiežiaus santykius su Europos valdovais. |
| t-010 Narbutas teigė, kad Lukas Davidas ir Simonas Grunau žinias apie Romovės įkūrimą bei krivį grindė pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono kronika. |
| t-011 Narbutas sprendė, kad vyskupas Kristijonas žinojo apie krivio buvimą ir galėjo jį pažinti būdamas prūsų nelaisvėje. |
| t-012 Narbutas laikė tikėtina, kad Grunau žinią apie vyriausiuosius žynius paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos. |
| t-013 Narbuto nuomone, senojoje prūsų vyskupo Kristijono kronikoje galėjo būti žinių apie sieros šaltinį prie Romovės. |
| t-014 Narbuto perteikiamas Hartknochas Kristijoną vadino pirmuoju Kulmo arba Prūsijos vyskupu ir dingusios kronikos autoriumi. |
| t-015 Narbutas Kristijono pasakojimą laikė tikrovišku, nes manė, kad Kristijonas neturėjo naujųjų amžių kelionių aprašymų pavyzdžių. |
| t-016 Narbutas vyskupo Kristijono žinias vertino kaip tiesos išlaikiusį liudijimą apie senąjį kraštą. |
| t-017 Narbutas rašė, kad Kulmo vyskupas Kristijonas XIII amžiaus pirmojoje pusėje teigė prūsų kildinimą iš gotų. |
Ryšiai
- Turėjo priklausinį: Lubavos žemė