Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
vyskupas, XIII a.
29 teiginiai37 įrašai8 ryšiai
Kristijonas buvo XIII a. Prūsijos vyskupas ir cistersų vienuolis, tarp prūsų skleidęs krikščionybę. Jis pakrikštijo prie Vyslos gyvenusius prūsus, o 1215 m. į Romą nusivežė du prūsų kunigaikščius, kad juos pakrikštytų. 1230 m. Kristijonas kartu su Mozūrų kunigaikščiu Konradu, neatsilaikydami prieš prūsų puolimus, pasikvietė Kryžiuočių ordiną į pagalbą. Kituose pateiktuose duomenyse Kristijonas minimas kaip Mindaugo pagalbininkas iš Livonijos ordino, teikęs informaciją apie Katalikų Bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais. Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, tačiau dalis šaltinių jį papildomai vadina pirmuoju Kulmo arba Prūsijos vyskupu ir dingusios kronikos autoriumi, todėl pateikti duomenys gali jungti ne vieną istorinį asmenį.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| BendravimasŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Pažiūros |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Kristijonas pakrikštijo prie Vyslos gyvenusius prūsus ir 1215 m. į Romą nusivežė krikštyti du prūsų kunigaikščius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kristijonui pasisekė pakrikštyti arčiausia prie Vyslos gyvenančius prūsus, ir 1215 m. jis jau nusivežė į Romą krikštyti du prūsų kunigaikščius.
Prūsijos vyskupas Kristijonas patarė kunigaikščiui Konradui burti Kristaus karių brolius savo žemei ginti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
Nuo 1216 m. Kristijonas, gavęs „Prūsų vyskupo“ titulą, kaip cistersų vienuolis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų vyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kristijonas^73. Jis paskutinis taikiu būdu bandė krikštyti prūsus.
Livonijos ordino brolis kunigas Kristijonas buvo Mindaugo pagalbininkas ir informavo jį apie Katalikų bažnyčios organizaciją.
lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios
1230 m. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir prūsų vyskupas Kristijonas pasikvietė Kryžiuočių ordiną gintis nuo prūsų puolimų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet įsigalėjęs Ordinas virto paprasta militarine valstybe. 1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prūsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokiečių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešiojamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.
Mindaugo diecezijos vyskupas Kristijonas 1259 m. galutinai pasitraukė į Vokietiją, o jo įpėdiniai į lietuvių žemę nebegrįžo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pirmiausia reikia išaiškinti, kodėl taip nepatvari buvo mindauginė vyskupija, kurioje nebuvo spėta suorganizuoti parapijų. « Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti, ypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai pasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn nebeįkėlė.
Prūsijos vyskupas Kristijonas buvo cistersų vienuolis, raginęs prūsus atsisakyti stabų ir garbinti Jėzų Kristų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 7 | 9 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 5 | 7 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 6 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |