Santrauka

Dusburgietis teigia, kad tokiomis aplinkybėmis Lubavos žemės nobiliai, vadovaujami Survabūno, ir Lanzanijos (Varmėje, Elbingo aukštumose), vadovaujami Varpodos, pripažino Kristijono valdžią. Dusburgietis teigia, kad savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes. Dusburgietis teigia, kad dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono valda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas, teisių į šią žemę klausimas buvęs aktualus Hohenlohės reliacijos sudarymo metu (XIII a.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono valda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas.
t-002 Lubavos žemės nobiliai, vadovaujami Survabūno, pripažino Kristijono valdžią.
t-003 Apie 1226 arba 1230 m. Kulmo ir Lubavos žemės buvo atiduotos Teutonų namų ordino broliams.

Ryšiai