Lubavos žemė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono\nvalda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas, teisių į šią žemę klausimas buvęs aktualus\nHohenlohės reliacijos sudarymo metu (XIII a. 5-as dešimtmetis), matyti, todėl Lubavos\nžemė pateko ir į Dusburgiečio tekstą.\n Įkurdindami Kryžiuočių ordiną prie Vyslos, Lenkijos feodalai, o visų pirma kunigaikštis\nKonradas, matyt, ketino, jų padedami, ne tik gintis nuo prūsų, bet ir užkariauti Prūsiją.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam\npritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia\nesantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias,\nviešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius\nvisas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei\nteisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie\nšiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tokiomis aplinkybėmis Lubavos žemės nobiliai, vadovaujami Survabūno, ir\nLanzanijos (Varmėje, Elbingo aukštumose), vadovaujami Varpodos, pripažino Kristijono\nvaldžią. Abiejų užrašymus 1216.II.18 patvirtino popiežius.