Dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono valda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
Dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono valda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas, teisių į šią žemę klausimas buvęs aktualus Hohenlohės reliacijos sudarymo metu (XIII a. 5-as dešimtmetis), matyti, todėl Lubavos žemė pateko ir į Dusburgiečio tekstą. Įkurdindami Kryžiuočių ordiną prie Vyslos, Lenkijos feodalai, o visų pirma kunigaikštis Konradas, matyt, ketino, jų padedami, ne tik gintis nuo prūsų, bet ir užkariauti Prūsiją.
Apie 1226 arba 1230 m. Kulmo ir Lubavos žemės buvo atiduotos Teutonų namų ordino broliams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims.
Lubavos žemė buvo į rytus nuo Drevantos aukštupio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 58
Lubavo žemė dokumentuose apibūdinama kaip teritorija į rytus nuo Drevantos aukštupio
Lubavos žemės nobiliai, vadovaujami Survabūno, pripažino Kristijono valdžią.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.