Gedimino laiškai Liubeke buvo įteikti miesto tarybai ir Pranciškonų ordino kustodui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 115-116
Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti, kurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvojusius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau 99 ## Puslapis 116 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ir Gotfridą fon Ostą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 75-76
Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.
Grzybowskis rašė, kad Goštautas, tapęs pranciškonu Krokuvoje, Vilniuje vertė miestiečius į krikščionių tikėjimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 36-37
406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 44
XIX. Visos detalės apie Lietuvos pranciškonus yra šio didžiulio ordino analų rinkinio septintame tome. Grzybowski s, pranciškonas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.
Lietuvoje apaštalavę minoritai ne kartą žuvo dėl savo uolumo, o pranciškonai patyrė skaudžių kančių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 205
Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo miestu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 manymu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Betgi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Tačiau per tą laisvai išpažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų. Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo.
Pranciškonai toliau veikė sostinėje ir joje turėjo savo vienuolyną.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo vienuolyną.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 235
Rašydamas Saksų pranciškonams ir domininkonams, Gediminas prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių, pažymėdamas, jog Vilniuje ir Naugarduke esančios jo paties statytos katalikų bažnyčios.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.
Gediminas savo laišku kreipėsi į pranciškonų ordino ministrus, kustodus, gvardijonus ir kitus brolius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 79
3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė.
Vytenis prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti pranciškonų minoritų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 87
Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti.
Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko pranciškoną Andrių iš Vasilevo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 36-37
406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127
Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 205
Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo miestu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 manymu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Betgi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.
Lietuvoje apaštalavę pranciškonai dėl uolaus žmonių atvertimo į tikėjimą patirdavo skaudžių kančių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo. Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir 18 Wremiennik Sofijski, p.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 303
Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių senatorių patarimu, tuojau pat valdinius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų jurisdikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į karališkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją. Priekio sprendimo prikabintas Lietuvos antspaudas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 44
XIX. Visos detalės apie Lietuvos pranciškonus yra šio didžiulio ordino analų rinkinio septintame tome. Grzybowski s, pranciškonas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.
Iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo vienuolyną.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.
XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose iš dviejų Gedimino laikais nubaustų pranciškonų fakto sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.
Pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127
Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Pranciškonai veikė sostinėje ir joje laikė savo vienuolyną.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo vienuolyną.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.
Zenono Ivinskio teigimu, XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose iš fakto apie du Gedimino laikais nubaustus pranciškonus buvo sukurta tikrovės neatitinkanti legenda, esą Vilniuje nukankinti 36 pranciškonai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 265
Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.
Alfredo Bumblausko pasakojime minima istorija apie du pranciškonus, nužudytus Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 94
V a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų palaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifratrų vienuolynas). Vėlia
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdui žygiuojant prieš Maskvą Vilniaus pagonys sudegino pranciškonų vienuolyną ir nužudė keturiolika vienuolių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 222
‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūrusiejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prievardj — „in Arena" arba „na Piaskach".
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdui leidus Petras Goštautas iš Lenkijos į Vilnių parsikvietė 14 pranciškonų vienuolių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 222
‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūrusiejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prievardj — „in Arena" arba „na Piaskach".
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Petras Goštautas Algirdo laikais Vilniuje įkūrė pranciškonų vienuolyną.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 21
Specialiai įdėtas pasakojimas, kaip Vilniaus vaivada Petras Goštautas dar Algirdo laikais įkūręs Vilniuje pranciškonų vienuolyną ir tuo praskynęs kelią katalikybei anksčiau už Jogailos įgyvendintąjį lietuvių krikštą.
Vilniaus pranciškonai, iki 1387 m. įsikūrę vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilę iš Lenkijos, daugiausia iš Krokuvos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 222
‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūrusiejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prievardj — „in Arena" arba „na Piaskach".