Pranciškonų ordinas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų\nfakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko\nbendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant,\nVilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimt­\nmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro\nGoštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Len­\nkijos^4.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 200

Tada pranciškonai\nturėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius^206.\nRomos kurija siekė ir po pirmojo Lietuvos vyskupo Kristijono\nmirties išlaikyti tą titulą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 236

Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos\npranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją. Keli Gedimino sūnūs (Na­\nrimantas, Karijotas ir Liubartas tikrai), gaudami savo dalis sta­\nčiatikių srityse, priėmė jų tikėjimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 257

Kryžiuočiai šitam retam\nlaimėjimui atžymėti pastatė du pranciškonų vienuolynus (Kara­\nliaučiuje ir Vėluvoje).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų\nfakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko\nbendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant,\nVilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimt­\nmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro\nGoštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Len­\nkijos^4.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 115-116

Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti,\nkurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo\naptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką\ndaryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­\nsius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą\nVeimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau\n99\n\n## Puslapis 116\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nir Gotfridą fon Ostą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 87

Juk val­\ndovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos\narkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­\nčių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti;\ntik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­\nti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin­\ngąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo­\nnu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus\nverčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma\nkrikščionybei ginti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79-80

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo\nnutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­\nskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­\nvas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­\ntų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 101

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­\ntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­\npui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius\niš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir\njau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų\nnamo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę\nir minėtą bažnyčią sudegino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara­\nlius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems\nKristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams,\nministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems\npranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasau­\nlyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems ki­\ntiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti\nir nuolatinės sėkmės.\nMes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­\nsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­\nliškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums\ndrauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą;\ntuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­\ntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes\nnorime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­\nkais pavirstų klastinga apgaulė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 43

Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pa­ statydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kry­ žiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė. Tačiau per tą laisvai iš­ pažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 43

Tačiau per tą laisvai iš­ pažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų. Ne kartą jau minoritai, apaš­ talavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atver­ timu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Ta­ čiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) glo­ ba ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 127

Lenkų didžponiams patarus, pir­\nmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš­\nrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš\nJastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie­\nnuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie­\ntos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin­\nką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų\ntitulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan­\ntiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 303

Todėl\nkaralius, dvasiškių ir pasauliečių se­\nnatorių patarimu, tuojau pat valdi­\nnius, kuriuos pranciškonai turėjo\nmieste ir priemiesčiuose, iš jų juris­\ndikcijos atima, uždrausdamas, kad\nnuo tol jau vaito daugiau nuo savęs\nneskirtų, bet kad kreiptųsi į karališ­\nkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją.\nPriekio sprendimo prikabintas Lie­\ntuvos antspaudas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 44

XIX. Visos detalės apie Lietu­\nvos pranciškonus yra šio didžiulio \nordino analų rinkinio septintame to­\nme. Grzybowski s, pranciško­\nnas, anksčiau nurodytoje knygoje \n(8 p.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 222

‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 76

APIE KETURIOLIKOS VIENUOLIŲ PRANCIŠKONŲ NUŽUDYMĄ \nVILNIUJE\nTuo melu kai didysis kunigaikštis Algirdas žy­\ngiavo prieš Maskvą, o su juo buvo jo vaivada Petras \nGoštautas, susirinko Vilniaus miesliečiai pagonys ir di­\ndeliu būriu atėjo prie vienuolyno; nenorėdami, kad \nbūtų Romos tikėjimo krikščionių, vienuolyną sudegino \nir septynis vienuolius sukapojo, o kitus septynis vie­\nnuolius, pririšę prie kryžių, paleido Nerimi žemyn, sa­\nkydami: „Nuo saulėlydžio atėjote, j saulėlydį ir grįž­\nkite. Kam mūsų dievus naikinote.\" 2 O vyskupo sode, \nkur juos iškapojo, toje vietoje ir dabar stovi kryžius 3 .

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 303

Todėl\nkaralius, dvasiškių ir pasauliečių se­\nnatorių patarimu, tuojau pat valdi­\nnius, kuriuos pranciškonai turėjo\nmieste ir priemiesčiuose, iš jų juris­\ndikcijos atima, uždrausdamas, kad\nnuo tol jau vaito daugiau nuo savęs\nneskirtų, bet kad kreiptųsi į karališ­\nkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją.\nPriekio sprendimo prikabintas Lie­\ntuvos antspaudas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 101

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­\ntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­\npui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius\niš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir\njau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų\nnamo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę\nir minėtą bažnyčią sudegino.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 76

APIE KETURIOLIKOS VIENUOLIŲ PRANCIŠKONŲ NUŽUDYMĄ \nVILNIUJE\nTuo melu kai didysis kunigaikštis Algirdas žy­\ngiavo prieš Maskvą, o su juo buvo jo vaivada Petras \nGoštautas, susirinko Vilniaus miesliečiai pagonys ir di­\ndeliu būriu atėjo prie vienuolyno; nenorėdami, kad \nbūtų Romos tikėjimo krikščionių, vienuolyną sudegino \nir septynis vienuolius sukapojo, o kitus septynis vie­\nnuolius, pririšę prie kryžių, paleido Nerimi žemyn, sa­\nkydami: „Nuo saulėlydžio atėjote, j saulėlydį ir grįž­\nkite. Kam mūsų dievus naikinote.\" 2 O vyskupo sode, \nkur juos iškapojo, toje vietoje ir dabar stovi kryžius 3 .

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 43

Tačiau per tą laisvai iš­ pažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų. Ne kartą jau minoritai, apaš­ talavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atver­ timu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Ta­ čiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) glo­ ba ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara­\nlius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems\nKristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams,\nministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems\npranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasau­\nlyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems ki­\ntiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti\nir nuolatinės sėkmės.\nMes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­\nsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­\nliškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums\ndrauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą;\ntuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­\ntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes\nnorime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­\nkais pavirstų klastinga apgaulė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 44

XIX. Visos detalės apie Lietu­\nvos pranciškonus yra šio didžiulio \nordino analų rinkinio septintame to­\nme. Grzybowski s, pranciško­\nnas, anksčiau nurodytoje knygoje \n(8 p.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 265

O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo\nvienuolyną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 43

Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pa­ statydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kry­ žiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė. Tačiau per tą laisvai iš­ pažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 127

Lenkų didžponiams patarus, pir­\nmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš­\nrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš\nJastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie­\nnuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie­\ntos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin­\nką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų\ntitulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan­\ntiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 236

Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos\npranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją. Keli Gedimino sūnūs (Na­\nrimantas, Karijotas ir Liubartas tikrai), gaudami savo dalis sta­\nčiatikių srityse, priėmė jų tikėjimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 115-116

Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti,\nkurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo\naptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką\ndaryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­\nsius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą\nVeimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau\n99\n\n## Puslapis 116\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nir Gotfridą fon Ostą.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 222

‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 222

‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 87

Juk val­\ndovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos\narkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­\nčių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti;\ntik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­\nti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin­\ngąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo­\nnu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus\nverčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma\nkrikščionybei ginti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų\nfakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko\nbendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant,\nVilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 115-116

Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti,\nkurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo\naptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką\ndaryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­\nsius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą\nVeimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau\n99\n\n## Puslapis 116\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nir Gotfridą fon Ostą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79-80

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo\nnutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­\nskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­\nvas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­\ntų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 87

Juk val­\ndovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos\narkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­\nčių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti;\ntik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­\nti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin­\ngąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo­\nnu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus\nverčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma\nkrikščionybei ginti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79-80

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo\nnutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­\nskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­\nvas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­\ntų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vis dėlto niekas jo nepalietė, išskyrus vieną senutę, kuri jam sukirto daug smūgių. Šitaip brolis Konradas palinko į Teutonų namų ordiną. Vieną gražią dieną, bėgdamas nuo žmonių spūsties ir triukšmingų reikalų, jis panūdo ieškotis ramybės su Hartmanu iš Heldrungeno, su Ditrichu iš Gruningeno ir keliais iš šeimynos savo Teneburgo pilyje597, ten kartą, kai jie visi sėdėjo drauge, atėjo viena paleistuvė, kurią landgrafas paklausė: 597 D.— Deneburgk — Teneburgas į pietvakarius nuo Gotos.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Ir, niekaip neišgalėdamas jam atsispirti, nusiuntė pas jj, prašydamas [taikos] ir žadėdamas jam brangias dova­ nas, idant jo iš Maskvos, jo tėvonijos, neišvarytų, o savo rūstybę numalšintų ir pasiimtų iš jo. ką pa­ norės. Ir didysis kunigaikštis Algirdas pasigailėjo, parodė savo maloningumą, nemetė jo iš Maskvos ir padarė su juo taiką. O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask­ vos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, ir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai­ čiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran­ gių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai­ lių 5, ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, žygiuodamas j Maskvos žemę.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Vyriausias—Jogaila Vladislovas18; antras — Skirgaila19, trečias — Švitrigaila30, ketvir­ tas— Kaributas21, penktas — Dimitrijus22, Koreco ku­ nigaikštis 23, šeštas — kunigaikštis Vasilijus 24. O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sū­ nūs25. Pirmas — Vytautas26, o kai krikštijosi pravos­ lavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė len­ kų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą27. Antras — jo brolis kunigaikštis Andrius Kuprys28, ku­ ris kunigaikščiavo Polocke; trečias — 2ygimantas 29, ketvirtas — Patrikas 30, penktas — Tautvilą 3I, šeštas — Vaidotas32; jie visi trys mirė, jauni būdami, negavę dalių 33. Labiausiai 34 iš visų savo sūnų didysis kunigaikštis Algirdas mylėjo savo sūnų Jogailą, o didysis kunigaikš­ tis Kęstutis — savo sūnų Vytautą, ir, dar gyvi būdami, nutarė, kad anuodu bus jų įpėdiniais didžiųjų kuni- Lietuvi (M itu