Asmuo

Jogaila

kunigaikštis, XIV–XV a.

101 teiginys118 įrašų164 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“ (lot. Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haeres naturalis), ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila (lenk. Władysław II Jagiełło).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jogaila buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau siekęs Lenkijos sosto ir platesnio politinio tikslo Šiaurės Europoje. 1377 m. po Algirdo mirties Vilniuje susirinkę kunigaikščiai ir didikai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu bei įteikė Gedimino mitrą. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Jogaila Krėvos pilyje sutiko su lenkų delegacijos pateikto dokumento turiniu, o šis susitarimas istorijoje įsitvirtino kaip Krėvos sutartis. 1386 m. jis išvyko į Krokuvą priimti krikšto, vesti Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi; krikštas įvyko vasario 15 d. Krokuvos katedroje, kur jam suteiktas Vladislovo vardas. Vėliau Jogaila siejo Lietuvos politinį statusą su savo valdžios padėtimi Lenkijoje, o 1429 m. dalyvavo Lucko suvažiavime, į kurį susirinko Europos valdovų ir pasiuntinių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Jogaila. Istorinis atvaizdas, XV a. antroji pusėXV a. antroji pusė · Žiūrėti galerijoje
Algirdas (Lietuvos valdovas)Andrius VažilaBenediktasElžbietaElžbieta GranauskaitėHanulasJadvygaJadvyga (Jogailos duktė)Jadvyga JogailienėKaributasKarigailaKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)SkirgailaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)1426 m. Lietuvos Brastos suvažiavimasAstravos sutartisDovydiškių sutarties sudarymasJogailos ir Skirgailos pergalė priešRagainės komtūrą (1384 m.)Jogailos pripažinimas didžiuojukunigaikščiu VilniujeLietuvos krikštas Vilniuje (1387 m.)Vytauto žygiai prie Juodosios jūrosir Krymo (1397–1398 m.)Kryžiuočių ordinasLenkaiLietuvos bajorijaLietuvos ir Rusios didikai beižemvaldžiaiLivonijos ordinasPranciškonų ordinasŠvitrigailos šalininkaiTotoriaiVilniaus miestiečių luomasŽemaičiaiAstravasAšmenaAukokalnisBaltijos jūraBrastaČernigovasDidžioji LenkijaDobrino žemėDubysaDubrovnaGardinasHaličasKaunasKijevasKrėvaKrokuvaLenkijaLietuvaLiublinasLuckasMazovijaMerkinėOstrovasPodolėPolockasPrūsijaPskovasRusijaSmolenskasSuražasTrakaiVilniusVitebskasVroclavasBalti vilnoniai marškiniaiKarūnaKryžiuočių kariuomenės dalių vėliavosŠarvaidiecezijaPilininkasvietininkasJogaila

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Išvaizda
  • 1420 m. dėvėjo avikailinius kailinius.
  • Simonas Daukantas tai nurodo aprašydamas Jogailą kaip Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių; 1420 m.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Pasak Alfredo Bumblausko, Jogaila tokiose situacijose sugebėdavo likti nuošalyje.
  • Teodoro Narbuto vaizduojamas kaip konfliktų su kryžiuočiais vengęs ir abipusio teisingumo griežtai laikęsis valdovas.
  • Kojelavičiaus pasakojime, numatydamas dideles kovos aukas, pirmiau mėgino priešininkus paveikti žodžiais, o ne pulti.
  • Kojelavičiaus vertinimu, buvo lengvabūdiškas, kai siekdamas karaliaus sosto davė neapgalvotų pažadų.
  • Alfredo Bumblausko vertinimas, aiškinant Jogailos vaidmenį susidorojant su Kęstučiu.
  • Teodoro Narbuto apibūdinimas, susijęs su Jogailos politika kryžiuočių atžvilgiu; XIII–XIV a. sandūra pagal šaltinio pasakojimą.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius aprašo Jogailos veiksmus prieš Kęstučio kariuomenę.
  • Alberto Vijūko-Kojelavičiaus autoriaus vertinimas, siejamas su Podolės praradimu ir prijungimu prie Lenkijos.
Gebėjimai
  • Gebėjo sumaniai nuraminti Švitrigailą ir išlaikyti slaptus susitarimus paslaptyje.
  • Michał Baliński taip aprašo Jogailos veiksmus rengiant Žygimanto Kęstutaičio iškėlimą didžiuoju kunigaikščiu.
BendravimasŠaltinių nesutarimas
  • Siekiant susitaikyti su Vytautu, siuntė aukštus pareigūnus ir laiškais žadėjo grįžti prie senos broliškos draugystės.
  • Su Ordinu derėdamasis siekė paliaubų, kad jų metu pirkliai galėtų laisvai prekiauti.
  • Teodoro Narbuto pasakojimas apie Jogailos santykius su Vytautu.
  • 1391 m. Jogailos ir Ordino įgaliotinių derybos dėl suvažiavimo, kaip nurodo Zigmantas Kiaupa.
Pažiūros
  • Priėmė katalikų tikėjimą ir įsipareigojo jį įvesti Lietuvoje; vėliau siekė, kad jį priimtų visa tauta.
  • Šaltiniuose aprašomi 1385–1387 m. Jogailos įsipareigojimai ir jų įgyvendinimas.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
  • Kaip LDK siuzerenas priėmė dalinių Lietuvos kunigaikščių homagialinius dokumentus.
  • Šaltiniuose Jogaila taip įvardijamas po Krėvos sutarties ir karūnavimo.
  • Aprašoma po Jogailos karūnavimo Lenkijos karaliumi susiklosčiusi feodalinė padėtis.
Istorinė reikšmė
  • Jo 1386 m. vedybos su Jadvyga pradėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio istorinis apibendrinimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-007aukstas

Algirdui užleidus sostą, jo sūnus Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Concedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum theloneum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consuetudinem antiquam a Nostris Praedecessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domino Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pagonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą. Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Jagaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukščiausiąją Lietuvos valdžią. Ėmė krašte krikti feodalinės visuomenės pamatai, kurią tinkamai išlaikyti gebėjo Gediminas.
t-001vidutinis

Vladislovas Jogaila nusprendė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitė Vytauto brolį. Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygimantu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nuraminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai paimtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13.
t-002vidutinis

Siekdamas didelės valdžios, Jogaila pirmiausia sutelkė jėgas nusikratyti dėdės Kęstučio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė senasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlove, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvirė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir dokumentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Lettovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo malone lietuvių karalius]. Lenkai jį vadindavo trumpumo dėlei -Jagiełło, o lotyniškai - jagelo.
t-003vidutinis

Vladislovo Jogailos lėšomis pradėtą statyti Šv. Jono bažnyčią užbaigė Vytautas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vylenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškilmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko Stanislovas82.
t-004vidutinis

Jogailos laikais Lietuvos krikštas ir sąjunga su Lenkija neleido Vilniaus miestiečiams įgyti daugiau laisvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau įvykiai ir permainos klostėsi labai netikėtai; Vilniaus miestiečių luomui tvirtėti nebuvo laiko. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus miestiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse.
t-005vidutinis

Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Beprotiškai įniršęs, kaip sako Lietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištaudamas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno priklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti. Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas. Tačiau kai ši jo nelaisvė gana ilgai užsitęsė, apie tai pasklido žinia ne tik Lenkijoje, bet ir tolesnėse šalyse.
t-006vidutinis

Jogaila siekė Lenkijos sosto ir ketino sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenkijos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prūsijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis negandomis. Jogaila, nuvargintas giminaičių, kunigaikščių tarpusavio vaidų ir nematydamas galimybės įveikti žiauriausių Lietuvos priešų kryžiuočių neįstojus į stiprių krikščioniškųjų valstybių gretas, pasišovė didžiam sumanymui siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje. Tai pastūmėjo jį aukoti susitarimą ir turtingą leną prieštaringo likimo dar nepalaužtam Vytautui, kuris irgi negaišdamas griebėsi netikėtai pasitaikiusios progos; apsimetęs, jog suruošė žygį prieš Skirgailą, gebėjo išsprukti iš 40 To mūšio miglotus aprašymus Vygando ir Komerio kronikose mintyse perkratydamas, manau, kad tiltas, kur kautasi, turėjęs būti per Vingrių upokšnį Trakų kelyje, gal netoli pranciškonų, juk sunku patikėti, kad būtų kalbama apie tiltą per Viliją.
Visi teiginiai ir įrodymai (101 teiginiai, 118 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo dukterį:
buvo sūnus:
buvo valdovas:
valdė teritoriją:
gyveno:
valdė miestą:
buvo ginama:
buvo brolis:
buvo paskirtas:
turėjo priklausinį:
Sūnūs ←:
Tėvai ←:
Tėvai:
Dukterys:
Broliai:
Jogaila buvo valdovas:
Jogaila valdė:
Jogaila puolė:
Jogaila surengė žygį į:
Jogaila kariavo prieš:
Jogaila sudarė sutartį su:
Jogaila paskyrė:
Broliai ←:
Paskyrė Skirgailą ←:
Vilniaus miestiečių luomas rėmė ←:
Užėmė Brastą ←:
Puolė Dobrino žemę ←:
Užėmė Suražą ←:
Puolė Trakai ←:
Užėmė Trakai ←:
Buvo žygio kryptis ←:
Buvo valdoma ←:
Užėmė Vilnių ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—2023
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—1717
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—1518
Lietuvių tautos istorija, t. 5—1010
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1010
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—77
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—711
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—66
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje—22
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—22
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.—11
Lituanistika-7542-Puotos-Lietuvos-valdovo-dvare-gotikos-laikais — Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab.-XV a.)—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—06