Vieta

Maskva

109 teiginiai94 įrašai107 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Maskva (rus. Москва) – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras. Antras pagal dydį (po Stambulo) Europos miestas. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis Maskvos aglomeracijoje gyvena 17,4 mln. žmonių.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Maskva – istorinė gyvenvietė ir politinis centras, Lietuvos istorijos šaltiniuose išryškėjantis kaip svarbi rytų kaimynė. Ankstyvuoju laikotarpiu ji dar buvo menka gyvenvietė, o pietų Rusioje klestėjęs Kijevas turėjo gerokai didesnę reikšmę. Vėliau, siekdama sujungti visą Rusią, Maskva reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas bei tapo Lietuvos rytų varžove. Vytauto santykiuose su Jogaila Maskva atliko diplomatinio artėjimo vaidmenį, o Švitrigailos laikais ji tapo jo sąjungininke kartu su Tvere ir Ordinu. Ilgainiui Maskva buvo suvokiama kaip imperines ambicijas išplėtojusi grėsmė Lietuvos didvalstybei, tačiau XX amžiuje ji taip pat pripažino Lietuvos teritorinį suverenumą Vilniuje ir Kaunui patarė priimti Lenkijos ultimatumo reikalavimus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Maskva ir Aukštutinės Okos kunigaikštystės istorinis regionas apie 1462 m.

2007-01 · Žiūrėti galerijoje

Tad matydamas, kad geruoju neatgaus savo tėviškės — Trakų, Vytautas ėmė ruoštis kovai. Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė su- siartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-175957

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Fiziniai bruožai	Menka gyvenvietė	Šaltinio autoriaus teigimu, tuo metu Maskva dar buvo menka gyvenvietė.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-015vidutinis

Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parlamentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.

t-096vidutinis

Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą.

t-023vidutinis

Maskva, siekdama sujungti visą Rusią, reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tos respublikos, tarpininkaujant Maskvai, mokėjo totoriams duoklę, — iš čia jų ryšiai su Maskva, nekalbant jau apie jų tautinį ir religinį vieningumą su ja; tuo remdamasi Maskva ir rūpindamasi sujungti visą Rusiją, reiškė pretenzijų ir į minėtas respublikas. Tiktai D.

t-067vidutinis

Kazimiero Jogailaičio laikais Lietuvos valstybė Maskvai nebekėlė tikro pavojaus, nors politine jėga dar buvo už ją pranašesnė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai didesnių nuostolių. Vytautinė imperija nuėjo praeitin lyg šviesus meteoras. O laikais Kazimiero Jogailaičio, kuris vedė perdėm _dinastinę_ politiką (Čekijoje ir Vengrijoje), Lietuvos valstybė Maskvai jau nebesukėlė tikro pavojaus, nors ji vis dar buvo politinės jėgos atžvilgiu pranašesnė už naują konkurentę rytų Europoje—Maskvą.

t-070vidutinis

Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei laisvių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus.

t-083vidutinis

Maskva minima kaip imperines ambicijas užauginusi rytų grėsmė Lietuvos sukurtai didvalstybei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

viduryje. 8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai ## Puslapis 11 valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formomis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užauginusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pakrante siekusia užkariauti Švedija.

t-014vidutinis

Per Lenkijos ultimatumą Maskva ir Berlynas Kaunui patarė priimti lenkų reikalavimus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Politikai Kaune ultimatumo tikėjosi, patys ieškojo būdų, kaip užmegzti santykius. Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.

Visi teiginiai ir įrodymai (109 teiginiai, 94 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo apgultas:

Algirdas

buvo kelionės vieta:

Algirdas Andrius Mackevičius Arkidjakonas Povilas Elena Fotijus Jonas Gornostajus Juozas Urbšys Juozas Zdebskis Motiejus Kločka Petras Białas Petras Kiška, Bogušas Bogovitinas ir Stanislovas Daugirdas Stanislovas Goštautas Stanislovas Jendžejevskis Tomas Naruševičius Vladimiras Vytautas Lietuviai Maskvėnai Rusai

buvo žygio kryptis:

Algirdas Andrius Algirdaitis Kęstutis Vytautas

buvo siuntimo vieta:

Augustas Juozas Urbšys Vasilijus

gyvenamoji vieta:

Ciprijonas Baltai Maskvos Helsinkio grupė

turėjo valdovą:

Dimitrijus Dmitrijus Ivanovičius Jonas Kalita Vasiljevičius Vytautas

mirties vieta:

Mykolas Mykolas

buvo puolamas:

Stanislovas Kiška

buvo valdoma:

Vosylius II Vosylius Vytautas

buvo užimta:

Lenkai

buvo ginama:

Livonijos valstybė

turėjo priklausinį:

Maskvos Helsinkio grupė Maskvos pasiuntiniai Smolenskas Tartai

prekiavo su:

Lietuva Vokiečiai Lietuva Naugardas Vilnius

priklausė:

Maskvėnai

Aleksandras Jogailaitis siuntė į ←:

Aleksandras Jogailaitis

Algirdas apgulė ←:

Algirdas

Algirdas surengė žygį į ←:

Algirdas

Fotijus keliavo į ←:

Fotijus

Jonas Kalita buvo valdovas ←:

Jonas Kalita

Juozas Urbšys keliavo į ←:

Juozas Urbšys

Juozas Urbšys siuntė į ←:

Juozas Urbšys

Mykolas mirė ←:

Mykolas

Vasiljevičius buvo valdovas ←:

Vasiljevičius

Vladimiras keliavo į ←:

Vladimiras

Vytautas surengė žygį į ←:

Vytautas

Lenkai užėmė ←:

Lenkai

Maskvos pasiuntiniai priklausė ←:

Maskvos pasiuntiniai

Apgulė Maskvą:

Algirdas

Užėmė Maskvą:

Lenkai

Buvo siuntimo vieta:

Aleksandras Jogailaitis

Vilnius prekiavo su ←:

Vilnius

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	40	32
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	16	12
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	13	8
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	11	11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	7	5
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	6	6
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	4	5
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	3	4
Lietuvių tautos istorija, t. 5	—	3	3
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija	—	2	2
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.	—	1	1
Lietuvių tautos istorija, t. 3	—	1	1
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	1	2
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	1	2