Santrauka

Vasilijus įsakė surakinti Glinskį grandinėmis ir išvežti iš stovyklos. Kunigaikštis Vasilijus, gavęs žinią apie pralaimėjimą, paliko kariuomenę prie Smolensko ir pabėgo į Maskvą. Vasilijus primygtinai reikalavo, kad karaliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą tęsti taikos derybų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Vasilijus įsakė surakinti Glinskį grandinėmis ir išvežti iš stovyklos.c-001
t-002 Kunigaikštis Vasilijus, gavęs žinią apie pralaimėjimą, paliko kariuomenę prie Smolensko ir pabėgo į Maskvą.c-002
t-003 Vasilijus primygtinai reikalavo, kad karaliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą tęsti taikos derybų.c-003
t-004 Šešerių metų paliaubomis Vasilijus pasiliko Smolenską, bet atsisakė Smolensko didžiojo kunigaikščio titulo.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vasilijus įsakė surakinti Glinskį grandinėmis ir išvežti iš stovyklos.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl, rūpestingai pagydy­ tą ir atgavusį jėgas, jį pasiuntė atgal pas Pisoną. Tuo tarpu kitas žygūnas elgėsi perdėm neatsargiai: iš jo atimtas karaliaus laiškas Glinskiui viską maskvėnams atskleidė. Vasilijus įsakė surakinti Glinskį grandinėmis ir išvežti iš stovyklos.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Kunigaikštis Vasilijus, gavęs žinią apie pralaimėjimą, paliko kariuomenę prie Smolensko ir pabėgo į Maskvą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Surengęs stovykloje kareiviškas pamaldas ir pa­ dėkojęs aukščiausiajam pergalių lėmėjui, Ostrogiškis suskaičiavo belaisvius ir, atrinkęs tris šimtus aštuo­ niasdešimt žymiausių bajorų, išsiuntė juos karaliui su laišku apie pergalę. Kunigaikštis Vasilijus, gavęs ži­ nią apie pralaimėjimą, paliko prie Smolensko savo ka­ riuomenę ir persigandęs pabėgo į Maskvą. Po tokios pergalės be vargo buvo galima atsiimti ir tai, ką prie­ šas užgrobė neseniai per išdavystę.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-003

Santrauka: Vasilijus primygtinai reikalavo, kad karaliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą tęsti taikos derybų.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Apmalšinęs Prūsiją, karalius, tarpininkaujamas Sta­ nislovo Daugirdo, susitarė su T a ik o s d e r y b o s su Vasilijumi tęsti pradėtas tai- m a sk v ė n a is kos derybas. Vasilijus pri­ mygtinai reikalavo, kad ka­ raliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą, kur jis esą leng­ viau galėsiąs tramdyti saviškius, jei šie susimanys be saiko ginčytis. Šį uždavinį karalius patikėjo Petrui Kiš­ kai, Trakų vaivadai, Bogušui Bogovitinui, Lietuvos pa- iždininkiui, ir Jonui Gornostajui, raštininkui.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-004

Santrauka: Šešerių metų paliaubomis Vasilijus pasiliko Smolenską, bet atsisakė Smolensko didžiojo kunigaikščio titulo.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kad šitokiam tvirtini­ mui nėra jokio pagrindo, tarpininkai puikiausiai ži­ nojo. Galop ir viena, ir kita šalis sutiko su šešerių me­ tų paliaubomis šitokiomis sąlygomis: Vasilijus, pasi­ laikydamas Smolenską, atsisako Smolensko didžiojo kunigaikščio titulo, o karaliaus pasiuntiniai sutinka ti­ tuluoti Maskvos didįjį kunigaikštį didžiuoju visos Ru­ sios valdovu. Kai Vasilijaus legatai patvirtino šį susi­ tarimą karaliaus bei senato M a sk v o s v a ld o v a s ti- akivaizdoje, susiderėjo, kad tu lu o ja m a s d id žiu o ju pasieniuose kylantiems gin- v is o s R u sios v a ld o v u čams spręsti abi šalys pas- kirsiančios nepaprastus tei­ sėjus, kurie ir teis kaimynystėje gyvenančius žmones.

teiginio_tipassaltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai