Maskva

PDF 175-176

Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri­ imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask­ vą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiun­ tė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atve­ ju.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir­\ndžiai priimti.

PDF 243

1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai. Jis, klajodamas po tremtį Maskvoje, mirė nunuodytas kažkokiame vienuolyne.

PDF 158

Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigman- tas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikš- čių atstovų. Suvažiavimo šeimininkas, Vytautas, turėjo progos parodyti savo vaišingumą. Tarp visų suvažiavime iškeltų klausimų vienas iš svarbiau- siųjų buvo sumanymas karūnuoti Vytautą Lietuvos karalium.

PDF 229

Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, \npriešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas. \nDisidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji \nlietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus \nužmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti \nžurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.

PDF 127

Į Maskvą vykstantį sužadėtinį\npalydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp\nMaskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos. Tai buvo nusi-\nkaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai Maskvos kunigaikštis var-\nžėsi su Jogaila dėl įtakos D.

PDF 136

Livonijos\nOrdinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai\njiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų\nžemes.\nTokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va­\n\nkarų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.

PDF 209

O valdžios olimpe įsitvirtinus Leo- nidui Brežnevui, sustiprėjus revanšistinėms stalininėms jėgoms Maskvoje, valdymas vėl sugriežtintas – imta persekioti kitaminčius (1967–1975 m. Lietuvoje už antisovietinę agitaciją ir propagandą nuteisti 1 583 asmenys), ekonomika ir visuomenės gyvenimas militarizuojami, aktyviau diegiama komunistinė ideologija, nors atnaujinti teroro nesiryžta. Sovietų valdymas pokario Lietuvoje padarė didelių nuostolių šalies gyventojams: stalininiu laikotarpiu okupacinė valdžia sunaikino ne tik tūkstančius žmonių, bet ir ištisus socialinius sluoksnius, jų kultūrą ir tur- tą.

PDF 120

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš- rinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą. Tačiau galiausiai Rusijoje kilo didelis suki- limas, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietu- viai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti. Jiems padėti nesugebėjo net Lenkijos- Lietuvos valdovo apgultiesiems į pagalbą atsiųstos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pajėgos.

PDF 247

Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, - Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo pa­ naudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais. Šach Ach­ medas, apleistas sąjungininko, Mendli Girėjaus sumuštas, 43 Žinome, kad Maskvoje iki šiol dar išlikęs priežodis: Kto w Wilnie nie by­ wał, tot czudes nie widał [Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo]. At­ rodo, kad šią nuomonę išplatino tie, kurie didžiąją kunigaikštytę Eleną atlydėjo į Vilnių ir buvo sužavėti nuostabaus priėmimo.

PDF 142

L I E T U V O S I S T O R I J A\n142\nJos delegacija, vadovaujama Tomo Naruševičiaus, atvykusi į Maskvą pir-\nmiausia pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę, jos valstybingu-\nmo tęstinumą nuo LDK. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf \nJoffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lie-\ntuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažini-\nmo dokumentu.

PDF 197-198

Antra vertus, birželio 22–28 dienos įvykiai – dar vienas tragiškas L I E T U V O S I S T O R I J A 198 lietuvių tautos puslapis: sovietų valdymą pakeitusi nacių okupacija ne tik sužlugdė Lietuvos nepriklausomybės įgyvendinimą, bet ir pradėjo masinį Lietuvos žydų naikinimą. Lietuvos žydų sunaikinimas – Holokaustas Vokietijai greitai užėmus Lietuvą labai mažai gyventojų pa- sitraukė į Rytus, sovietai vos spėjo išgabenti į Maskvą LSSR vyriausybę. Tai pražūtingai atsiliepė žydams – daugybė jų, besitraukiančių į Rytus, grąžinti atgal lietuvių sukilėlių arba sugrįžo patys, nes kelyje į Maskvą juos aplenkė vermachtas, o iš kitos pusės, sovietų kariai ir NKVD prie vidinės sienos stabdė žmonių traukimąsi į Rusiją, laikydami juos dezerty- rais, panikos skleidėjais, vos tik pamatę dokumentus lietuvių kalba įtari- nėjo šnipinėjimu.

PDF 229

1978 m. lapkričio 22 d. trys kunigai – Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tam-\nkevičius ir Juozas Zdebskis – spaudos konferencijoje Maskvoje užsienio \nžurnalistams pranešė, kad lap-\nkričio 13 dieną Lietuvoje įkurtas \nTikinčiųjų teisių gynimo komi-\ntetas (TTGK) (jam dar priklau-\nsė kunigai Jonas Kauneckas ir \nVincentas Vėlavičius), kuris kėlė \nreliginės diskriminacijos proble-\nmą – tikintieji neturi tų teisių, \nkuriomis valstybėje naudojasi \nateistai, o kulto laisvė praktikoje \nvaržoma.

PDF 192

Seime išrinkta 20 asmenų delegaci-\nja, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi į Maskvą, rugpjūčio 3-iąją pasi-\nprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį. Taip įforminta Lietuvos aneksija, \nRinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas.

PDF 175-176

Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri­ imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask­ vą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiun­ tė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atve­ ju.

PDF 272

Todėl, prastovėjęs prie Maskvos mūrų «tris dienas ir tris naktis » ir nuteriojęs apylinkę, jis grįžo atgal^17. Iki tol niekados lietuviai nebuvo pasiekę Maskvos vartų. Lieka neaišku, ar tas paslaptimi apgaubtas žygis teturėjo reikšti vien Tverės Mykolo teisių gynimą, ar kai ką ir daugiau.

PDF 13

Bet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai didesnių nuostolių. Vytautinė imperija nuėjo praeitin lyg šviesus meteoras. O laikais Kazimiero Jogailaičio, kuris vedė perdėm _dinastinę_ politiką (Čekijoje ir Vengrijoje), Lietuvos valstybė Maskvai jau nebesukėlė tikro pavojaus, nors ji vis dar buvo politinės jėgos atžvilgiu pranašesnė už naują konkurentę rytų Europoje—Maskvą.

PDF 247

Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, - Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo pa­ naudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais. Šach Ach­ medas, apleistas sąjungininko, Mendli Girėjaus sumuštas, 43 Žinome, kad Maskvoje iki šiol dar išlikęs priežodis: Kto w Wilnie nie by­ wał, tot czudes nie widał [Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo]. At­ rodo, kad šią nuomonę išplatino tie, kurie didžiąją kunigaikštytę Eleną atlydėjo į Vilnių ir buvo sužavėti nuostabaus priėmimo.

PDF 120

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš- rinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą. Tačiau galiausiai Rusijoje kilo didelis suki- limas, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietu- viai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti. Jiems padėti nesugebėjo net Lenkijos- Lietuvos valdovo apgultiesiems į pagalbą atsiųstos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pajėgos.

PDF 24

Maskva tuomet dar tebuvo menka\ngyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų\ntikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. Visi\nkiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų\nkunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais­\nvių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus.

PDF 170

Vytautas sugebėjo įvairiais būdais stiprinti sa­ vo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir kliūtis, kurios stojo skersai kelio, at­ kakliai šalindavo. Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Mask­ vos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo­ je atžvilgiu. Kenksmingą tos virše­ nybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąs- tvmo būdui ne kartą didysis kuni­ gaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir ne­ mažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metro­ politams.

PDF 187

Birželio 10 dieną Kaune \nsužinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situaciją, nutarta pasiųsti \nį Maskvą ministrą J. Urbšį.

PDF 217

Gavusi Maskvos palaimi-\nnimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės \nįmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas. Tokia \npolitika pasiteisino ir pagal to meto sąlygas davė palyginti gerų rezultatų.

PDF 174

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 110

Mat, vyresnieji Jogailos broliai jautėsi turį daugiau teisių tėvo palikimui, negu Jogaila, ir todėl nenorėjo pripa- žinti jo valdžios. Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, val- dęs Polocką, atsisakė klausyti Jogailos ir, pabėgęs į Maskvą, ėmė ruošti koaliciją prieš Jogailą. Jį uoliai rėmė Maskvos kuni- gaikštis Dimitrijas, kuriam rūpėjo užimti Lietuvos valdomus Pa- volgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rėmė kiek- vieną neramumą Lietuvoje.

PDF 247-248

Islandijos Altingas pirmasis pripažino Lietuvos nepriklau-\nsomybę. Rugpjūtį, žlugus Maskvos pučui, kurio metu komunistai mėgino \nsusigrąžinti valdžią Sovietų Sąjungoje, kelias į nepriklausomybės pripa-\nžinimą tapo laisvas. Per keletą dienų Lietuvą pripažino visos didžiausios \nSausio agresijos aukų laidotuvės – visos Lietuvos \nprotestas prieš SSRS politiką\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n248\npasaulio valstybės, tarp jų Prancūzija (rugpjūčio 25 d.

PDF 190

Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje li-\nkusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos \natvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kar-\ntu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis \npavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinęsis „drg. Petrovu“, bet jis, \nkaip specialiųjų tarnybų atstovas, veikė slaptai), kuris diegė sprendimus \niš Maskvos. V.

PDF 184

Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentro-\npui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp \nReicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į \nSSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos \nspaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. \nUžtat sukruto sujudo Maskva – V. Molotovas pakvietė atvykti į Mas-\nkvą ministrą Juozą Urbšį.

PDF 120

Lenkų ka-\nriuomenė šios sumaišties metu 1610 m. su-\n\nmušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.\n\nDalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš-\nrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.

PDF 156

Savo laiške jis rašo, kad su vi­\nsa kariuomene ir pulku dvariškių pasiekė net 100 mylių už Smo­\nlensko, palikdamas kairėje Maskvą, iki kurios tebuvo trijų die­\nnų kelio; toliausiai Vytautas nuėjo iki Okos prieupio Zna, už\nPronsko (visai netoli dabartinės Penzos). Čia Vytautą sveiki­\nno ir jam lenkėsi Riazaniaus, Perejaslavlio, Pronsko, Novosiels-\n\n(^1) ) L.

PDF 110

Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, val- dęs Polocką, atsisakė klausyti Jogailos ir, pabėgęs į Maskvą, ėmė ruošti koaliciją prieš Jogailą. Jį uoliai rėmė Maskvos kuni- gaikštis Dimitrijas, kuriam rūpėjo užimti Lietuvos valdomus Pa- volgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rėmė kiek- vieną neramumą Lietuvoje. Prie Andriaus prisidėjo dar brolis Dimitrijas, Briansko valdovas, ir pritarė Kijevo valdovas Vla- dimiras.

PDF 85

rudenį padarė es-\nminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių \nvalstybės institucijose. \nApšvieta ateina į LDK\nNuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni-\ngaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos \njūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. \nkariškai sustiprėjusios Švedijos.

PDF 10-11

viduryje.\n\n8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai\n\n## Puslapis 11\n\nvaldovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formo-\nmis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais\nšiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių\nkova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš\nrytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi\nmanipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užaugi-\nnusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pa-\nkrante siekusia užkariauti Švedija.

PDF 170

Vytautas užkirto tam ke­\nlią, nutraukdamas iš karto visus ry­\nšius su naujai išrinktu Maskvos\nmetropolitu Fotijumi ir paliepdamas\nvyskupams, susirinkusiems į Nau­\ngarduką, išrinkti iš savo tarpo Lie­\ntuvai atskirą metropolitą. Daugiau\napie tai žinių yra įdėję: K u 1 c z y ń s-\nk i Specimen Ecclesiae Ruthenicae,\nPars.

PDF 118

Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje \ngyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo-\neuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi-\nčius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų \ntautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos \npozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent \njau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos \nimperijoje turi latviai ir estai.

PDF 112

1611m. J. K. Chodkevičiui buvo pavesta vadovauti\nMaskvoje apsuptos lenkų ir lietuvių įgulos debloka-\nvimui, tačiau ši, nesulaukusi pagalbos, kapituliavo.

PDF 184

Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentro-\npui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp \nReicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į \nSSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos \nspaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. \nUžtat sukruto sujudo Maskva – V. Molotovas pakvietė atvykti į Mas-\nkvą ministrą Juozą Urbšį.

PDF 190

Nuo šiol trijulės likimas taps nepaprastai panašus. Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje li- kusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kar- tu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinęsis „drg. Petrovu“, bet jis, kaip specialiųjų tarnybų atstovas, veikė slaptai), kuris diegė sprendimus iš Maskvos.

PDF 303

Maskvoje tuomet prasidėjo per- versmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( _smuta_ ). Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai. Priešingai, suirutės metu Maskva buvo nebe puolančioji, bet puolamoji.

PDF 222

Neilgai trukus, įsmei­ gęs į Dimitrijaus rūmus ietį, M a s k v o s k u n ig a ik š- jis paliksiąs ten aukštai štai čiui siu n čiam as d eg - tokį įrašą: „Ne tas karvedys, las kuris, ilgą laiką atidėlioda­ mas galimybę pradėti karą, pražiopso tinkamą progą, o tas, kuris, netgi tinkamos progos neturėdamas, sugeba sėkmingai kariauti". Nuo stovyklos iki Maskvos bebuvo likę dar aštuoniolika mylių, tačiau kariai šį kelią taip greitai, regis, pusris- čia sukorė, kad žygūnas tik keliomis valandomis pra­ lenkė iš paskos sekančią kariuomenę. Tą pačią naktį, skirtą paminėti Kristaus iš numirusių prisikėlimui ir krikščionių kasmet iškilmingai švenčiamą, kai kuni­ gaikštis ėjo bažnyčion į naktines pamaldas, prie jo pribėgo žygūnas, pasakė, kas jam buvo liepta, ir pra­ nešė, kad priešą palikęs Možaiske.

PDF 678

Susitikę su maskvėnais, karaliaus le­\ngatai pasiūlė ginčą dėl titulų perduoti karaliui, o tuo\ntarpu pasirašyti paliaubas pagal senąją formulę. Mask­\nvėnai primygtinai reikalavo, kad legatai laišku pa­\nklaustų karalių, kokia jo nuomonė šiuo klausimu, o\natsakymo palauktų Maskvoje. Galop abi šalys sutarė\npenkerių metų paliaubas šitokiomis sąlygomis: kuni­\ngaikštis Maskvos raštuose galėsiąs vadintis caru, tuo\ntarpu legatai laikysis senosios formulės.

PDF 22

Kalbant apie LDK santykius su Rusų valstybe, labai \niškeliamas Vytauto pranašumas savo žento Vasilijaus, \nMaskvos didžiojo kunigaikščio. Pskovo ir Didžiojo Nau­\ngarduko feodalinių respublikų atžvilgiu. XV a. pabai­\ngos ir XVI a. pradžios karai su Maskvos didžiąja ku­\nnigaikštyste vaizduojami, laikantis Lietuvos valstybi­\nnių pozicijų.

PDF 185

24\nBiblioteka dla čtenija. - 1836. - IV - S. 86. Ten rašoma, jog ar-\nkidjakonas Povilas, kartu su Sirijos patriarchu viešėdamas Maskvoje,\npapasakojo apie pavaldžias Rusijos carui tautas, kurios garbino kaip\ndievus dangaus kūnus: saulę, mėnesi, žvaigždes ir kai kuriuos žvėris.

PDF 127

Tad matydamas, kad geruoju neatgaus savo tėviškės — Trakų, Vytautas ėmė ruoštis kovai. Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė su- siartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.

PDF 127

Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp Maskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos.

PDF 184

Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar pa- darė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Len- kija, kuri jam padėjo net ruo- šiant sąmokslą.

PDF 72

Tačiau šio Ross pavadini­ mo neįmanoma susieti su jokia kita tauta, išskyrus bu­ dinus, kai jau dauguma mokslininkų neigia slavų rusų egzistavimą iki Riuriko. Taip pat kalbama ir apie tautų protėvius Masochą ir Tovelą, arba Tobalą, minimus Šven­ tajame Rašte kaip slavų gyvenamųjų vietų Maskvos ir Tobolsko pirmtakus2. 57 Europos budinai.

PDF 696

Neilgai trukus ten nu­ vyko su panašia užduotimi Žemaitijos vyskupas, tačiau nei jo pastangos, nei karaliaus autoritetas nesutramdė pasiutėlio. Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriau­ das, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud­ ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.

PDF 443

Smorodinkos upės pilaitę (šiandien, rodos, Nęglinka va­ dinamą), kurią pavadino pagal savo žmonos Kitos var­ dą — Kitaigorodu. Tai ir buvo Maskvos miesto pradžia1. Kai vėliau išaugo miestas, atsirado jame sustiprinta tvirtovė Kremlius; Maskvos pavadinimas kilo iš upės var­ do ir tos kalbos.

PDF 173

Voros suko tiesiai į Maskvą. Didysis kunigaikštis Dmitrijus išsiuntė Maskvos bajorų vedamus savo pulkus, kurie susijungė su kunigaikščio Vladimiro Andrejevičiaus, Dm itrijaus pusbrolio, kariauna. Pastojo jie Lietuvos pul­ kams kelią prie Trostnos upės. Ten per pačią aušrą, 1365 m etų lapkričio 21 dieną, lietuviai smogė rusinams