Maskva

PDF 175-176

Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto priimtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Maskvą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiuntė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atveju.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.

PDF 243

1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gyvenimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktindamas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat metu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kunigaikščio Mykolo palaikai. Jis, klajodamas po tremtį Maskvoje, mirė nunuodytas kažkokiame vienuolyne.

PDF 158

Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigmantas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikščių atstovų. Suvažiavimo šeimininkas, Vytautas, turėjo progos parodyti savo vaišingumą. Tarp visų suvažiavime iškeltų klausimų vienas iš svarbiausiųjų buvo sumanymas karūnuoti Vytautą Lietuvos karalium.

PDF 229

Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, priešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas. Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.

PDF 127

Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp Maskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos. Tai buvo nusikaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai Maskvos kunigaikštis varžėsi su Jogaila dėl įtakos D.

PDF 136

Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. Tokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Vakarų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.

PDF 209

O valdžios olimpe įsitvirtinus Leonidui Brežnevui, sustiprėjus revanšistinėms stalininėms jėgoms Maskvoje, valdymas vėl sugriežtintas – imta persekioti kitaminčius (1967–1975 m. Lietuvoje už antisovietinę agitaciją ir propagandą nuteisti 1 583 asmenys), ekonomika ir visuomenės gyvenimas militarizuojami, aktyviau diegiama komunistinė ideologija, nors atnaujinti teroro nesiryžta. Sovietų valdymas pokario Lietuvoje padarė didelių nuostolių šalies gyventojams: stalininiu laikotarpiu okupacinė valdžia sunaikino ne tik tūkstančius žmonių, bet ir ištisus socialinius sluoksnius, jų kultūrą ir turtą.

PDF 120

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru išrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą. Tačiau galiausiai Rusijoje kilo didelis sukilimas, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietuviai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti. Jiems padėti nesugebėjo net LenkijosLietuvos valdovo apgultiesiems į pagalbą atsiųstos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pajėgos.

PDF 247

Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo panaudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais. Šach Achmedas, apleistas sąjungininko, Mendli Girėjaus sumuštas, 43 Žinome, kad Maskvoje iki šiol dar išlikęs priežodis: Kto w Wilnie nie bywał, tot czudes nie widał [Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo]. Atrodo, kad šią nuomonę išplatino tie, kurie didžiąją kunigaikštytę Eleną atlydėjo į Vilnių ir buvo sužavėti nuostabaus priėmimo.

PDF 142

L I E T U V O S I S T O R I J A 142 Jos delegacija, vadovaujama Tomo Naruševičiaus, atvykusi į Maskvą pirmiausia pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę, jos valstybingumo tęstinumą nuo LDK. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lietuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažinimo dokumentu.

PDF 197-198

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 229

1978 m. lapkričio 22 d. trys kunigai – Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis – spaudos konferencijoje Maskvoje užsienio žurnalistams pranešė, kad lapkričio 13 dieną Lietuvoje įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas (TTGK) (jam dar priklausė kunigai Jonas Kauneckas ir Vincentas Vėlavičius), kuris kėlė religinės diskriminacijos problemą – tikintieji neturi tų teisių, kuriomis valstybėje naudojasi ateistai, o kulto laisvė praktikoje varžoma.

PDF 192

Seime išrinkta 20 asmenų delegacija, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi į Maskvą, rugpjūčio 3-iąją pasiprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį. Taip įforminta Lietuvos aneksija, Rinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas.

PDF 175-176

Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto priimtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Maskvą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiuntė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atveju.

PDF 272

Todėl, prastovėjęs prie Maskvos mūrų «tris dienas ir tris naktis » ir nuteriojęs apylinkę, jis grįžo atgal^17. Iki tol niekados lietuviai nebuvo pasiekę Maskvos vartų. Lieka neaišku, ar tas paslaptimi apgaubtas žygis teturėjo reikšti vien Tverės Mykolo teisių gynimą, ar kai ką ir daugiau.

PDF 13

Bet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai didesnių nuostolių. Vytautinė imperija nuėjo praeitin lyg šviesus meteoras. O laikais Kazimiero Jogailaičio, kuris vedė perdėm _dinastinę_ politiką (Čekijoje ir Vengrijoje), Lietuvos valstybė Maskvai jau nebesukėlė tikro pavojaus, nors ji vis dar buvo politinės jėgos atžvilgiu pranašesnė už naują konkurentę rytų Europoje—Maskvą.

PDF 247

Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo panaudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais. Šach Achmedas, apleistas sąjungininko, Mendli Girėjaus sumuštas, 43 Žinome, kad Maskvoje iki šiol dar išlikęs priežodis: Kto w Wilnie nie bywał, tot czudes nie widał [Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo]. Atrodo, kad šią nuomonę išplatino tie, kurie didžiąją kunigaikštytę Eleną atlydėjo į Vilnių ir buvo sužavėti nuostabaus priėmimo.

PDF 120

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru išrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą. Tačiau galiausiai Rusijoje kilo didelis sukilimas, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietuviai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti. Jiems padėti nesugebėjo net LenkijosLietuvos valdovo apgultiesiems į pagalbą atsiųstos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pajėgos.

PDF 24

Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei laisvių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus.

PDF 170

Vytautas sugebėjo įvairiais būdais stiprinti savo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir kliūtis, kurios stojo skersai kelio, atkakliai šalindavo. Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Maskvos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvoje atžvilgiu. Kenksmingą tos viršenybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąstvmo būdui ne kartą didysis kunigaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir nemažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metropolitams.

PDF 187

Birželio 10 dieną Kaune sužinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situaciją, nutarta pasiųsti į Maskvą ministrą J. Urbšį.

PDF 217

Gavusi Maskvos palaiminimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės įmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas. Tokia politika pasiteisino ir pagal to meto sąlygas davė palyginti gerų rezultatų.

PDF 174

Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 110

Mat, vyresnieji Jogailos broliai jautėsi turį daugiau teisių tėvo palikimui, negu Jogaila, ir todėl nenorėjo pripažinti jo valdžios. Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, valdęs Polocką, atsisakė klausyti Jogailos ir, pabėgęs į Maskvą, ėmė ruošti koaliciją prieš Jogailą. Jį uoliai rėmė Maskvos kunigaikštis Dimitrijas, kuriam rūpėjo užimti Lietuvos valdomus Pavolgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rėmė kiekvieną neramumą Lietuvoje.

PDF 247-248

Islandijos Altingas pirmasis pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Rugpjūtį, žlugus Maskvos pučui, kurio metu komunistai mėgino susigrąžinti valdžią Sovietų Sąjungoje, kelias į nepriklausomybės pripažinimą tapo laisvas. Per keletą dienų Lietuvą pripažino visos didžiausios Sausio agresijos aukų laidotuvės – visos Lietuvos protestas prieš SSRS politiką

PDF 190

Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje likusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kartu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinęsis „drg. Petrovu“, bet jis, kaip specialiųjų tarnybų atstovas, veikė slaptai), kuris diegė sprendimus iš Maskvos. V.

PDF 184

Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V. Molotovas pakvietė atvykti į Maskvą ministrą Juozą Urbšį.

PDF 120

Lenkų kariuomenė šios sumaišties metu 1610 m. sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą. Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru išrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.

PDF 156

Savo laiške jis rašo, kad su visa kariuomene ir pulku dvariškių pasiekė net 100 mylių už Smolensko, palikdamas kairėje Maskvą, iki kurios tebuvo trijų dienų kelio; toliausiai Vytautas nuėjo iki Okos prieupio Zna, už Pronsko (visai netoli dabartinės Penzos). Čia Vytautą sveikino ir jam lenkėsi Riazaniaus, Perejaslavlio, Pronsko, Novosiels- (^1) ) L.

PDF 110

Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, valdęs Polocką, atsisakė klausyti Jogailos ir, pabėgęs į Maskvą, ėmė ruošti koaliciją prieš Jogailą. Jį uoliai rėmė Maskvos kunigaikštis Dimitrijas, kuriam rūpėjo užimti Lietuvos valdomus Pavolgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rėmė kiekvieną neramumą Lietuvoje. Prie Andriaus prisidėjo dar brolis Dimitrijas, Briansko valdovas, ir pritarė Kijevo valdovas Vladimiras.

PDF 85

rudenį padarė esminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos.

PDF 10-11

viduryje. 8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai ## Puslapis 11 valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formomis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užauginusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pakrante siekusia užkariauti Švedija.

PDF 170

Vytautas užkirto tam kelią, nutraukdamas iš karto visus ryšius su naujai išrinktu Maskvos metropolitu Fotijumi ir paliepdamas vyskupams, susirinkusiems į Naugarduką, išrinkti iš savo tarpo Lietuvai atskirą metropolitą. Daugiau apie tai žinių yra įdėję: K u 1 c z y ń sk i Specimen Ecclesiae Ruthenicae, Pars.

PDF 118

Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.

PDF 112

1611m. J. K. Chodkevičiui buvo pavesta vadovauti Maskvoje apsuptos lenkų ir lietuvių įgulos deblokavimui, tačiau ši, nesulaukusi pagalbos, kapituliavo.

PDF 184

Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V. Molotovas pakvietė atvykti į Maskvą ministrą Juozą Urbšį.

PDF 190

Nuo šiol trijulės likimas taps nepaprastai panašus. Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje likusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kartu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinęsis „drg. Petrovu“, bet jis, kaip specialiųjų tarnybų atstovas, veikė slaptai), kuris diegė sprendimus iš Maskvos.

PDF 303

Maskvoje tuomet prasidėjo perversmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( _smuta_ ). Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai. Priešingai, suirutės metu Maskva buvo nebe puolančioji, bet puolamoji.

PDF 222

Neilgai trukus, įsmeigęs į Dimitrijaus rūmus ietį, M a s k v o s k u n ig a ik šjis paliksiąs ten aukštai štai čiui siu n čiam as d eg tokį įrašą: „Ne tas karvedys, las kuris, ilgą laiką atidėliodamas galimybę pradėti karą, pražiopso tinkamą progą, o tas, kuris, netgi tinkamos progos neturėdamas, sugeba sėkmingai kariauti". Nuo stovyklos iki Maskvos bebuvo likę dar aštuoniolika mylių, tačiau kariai šį kelią taip greitai, regis, pusrisčia sukorė, kad žygūnas tik keliomis valandomis pralenkė iš paskos sekančią kariuomenę. Tą pačią naktį, skirtą paminėti Kristaus iš numirusių prisikėlimui ir krikščionių kasmet iškilmingai švenčiamą, kai kunigaikštis ėjo bažnyčion į naktines pamaldas, prie jo pribėgo žygūnas, pasakė, kas jam buvo liepta, ir pranešė, kad priešą palikęs Možaiske.

PDF 678

Susitikę su maskvėnais, karaliaus legatai pasiūlė ginčą dėl titulų perduoti karaliui, o tuo tarpu pasirašyti paliaubas pagal senąją formulę. Maskvėnai primygtinai reikalavo, kad legatai laišku paklaustų karalių, kokia jo nuomonė šiuo klausimu, o atsakymo palauktų Maskvoje. Galop abi šalys sutarė penkerių metų paliaubas šitokiomis sąlygomis: kunigaikštis Maskvos raštuose galėsiąs vadintis caru, tuo tarpu legatai laikysis senosios formulės.

PDF 22

Kalbant apie LDK santykius su Rusų valstybe, labai iškeliamas Vytauto pranašumas savo žento Vasilijaus, Maskvos didžiojo kunigaikščio. Pskovo ir Didžiojo Naugarduko feodalinių respublikų atžvilgiu. XV a. pabaigos ir XVI a. pradžios karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste vaizduojami, laikantis Lietuvos valstybinių pozicijų.

PDF 185

24 Biblioteka dla čtenija. - 1836. - IV - S. 86. Ten rašoma, jog arkidjakonas Povilas, kartu su Sirijos patriarchu viešėdamas Maskvoje, papasakojo apie pavaldžias Rusijos carui tautas, kurios garbino kaip dievus dangaus kūnus: saulę, mėnesi, žvaigždes ir kai kuriuos žvėris.

PDF 127

Tad matydamas, kad geruoju neatgaus savo tėviškės — Trakų, Vytautas ėmė ruoštis kovai. Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.

PDF 127

Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp Maskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos.

PDF 184

Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą.

PDF 72

Tačiau šio Ross pavadinimo neįmanoma susieti su jokia kita tauta, išskyrus budinus, kai jau dauguma mokslininkų neigia slavų rusų egzistavimą iki Riuriko. Taip pat kalbama ir apie tautų protėvius Masochą ir Tovelą, arba Tobalą, minimus Šventajame Rašte kaip slavų gyvenamųjų vietų Maskvos ir Tobolsko pirmtakus2. 57 Europos budinai.

PDF 696

Neilgai trukus ten nuvyko su panašia užduotimi Žemaitijos vyskupas, tačiau nei jo pastangos, nei karaliaus autoritetas nesutramdė pasiutėlio. Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriaudas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.

PDF 443

Smorodinkos upės pilaitę (šiandien, rodos, Nęglinka vadinamą), kurią pavadino pagal savo žmonos Kitos vardą — Kitaigorodu. Tai ir buvo Maskvos miesto pradžia1. Kai vėliau išaugo miestas, atsirado jame sustiprinta tvirtovė Kremlius; Maskvos pavadinimas kilo iš upės vardo ir tos kalbos.

PDF 173

Voros suko tiesiai į Maskvą. Didysis kunigaikštis Dmitrijus išsiuntė Maskvos bajorų vedamus savo pulkus, kurie susijungė su kunigaikščio Vladimiro Andrejevičiaus, Dm itrijaus pusbrolio, kariauna. Pastojo jie Lietuvos pulkams kelią prie Trostnos upės. Ten per pačią aušrą, 1365 m etų lapkričio 21 dieną, lietuviai smogė rusinams