Gruodžio 6 d. Algirdo vėliavos plevėsavo ant kalvų prie Maskvos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 200-201
Gruodžio 6 dieną Algirdo vėliavos jau plevėsavo ant kalvų prie Maskvos, greta jų pastebėta ir rusinu: Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo ir kitų vasalų. Didysis kunigaikštis Dmitrijus užsidarė Kremliuje, sudeginęs papilę; ištisas aštuonias dienas ramiai stebėjo plėšikavimus sostinės apylinkėse ir liepsnose skendinčius nuostabius jų priem iesčius. G alop leidosi į derybas: į pirm ąjį 202 kreipimąsi Algirdas davė atsakymą: „Netrokštu žmonių kraujo lieti, ne to atėjau, kad naikinčiau, tik noriu teisingumo ir likti kunigaikščio Dmitrijaus draugas“. Greitai buvo sudarytos sutartys, iki kitų metų liepos numatytos paliaubos, o gerus norus liudydamas Lietuvos didysis kunigaikštis sutiko išleisti savo dukrą Eleną už Vladimiro Andrėj evičiaus, Dmitrijaus pusbrolio1
Tochtamyšas apsupo Maskvą, kuri, Teodoro Narbuto aprašymu, buvo didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus apleista.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 282
Totorių chanas Tochtamyšas užpuolė Rusios valstybę ir apsupo Maskvą, didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus apleistą. Miestas neturėjo nei vado, nei patikimo valdovo, buvo didžiausia sumaištis ir pakrikimas; šitaip aplinkybėms susiklosčius, iškilo vietinis riteris, lietuvis, kunigaikštis Ostėjus.
Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 350
Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.
1611 m. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė buvo užėmusi Maskvą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 160
611 m. Lenkija–Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tač
„Žalgiris“ įvardijamas kaip sovietinė sporto draugija, sukurta Maskvoje.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 300
sovietinė sporto draugija, sukurta Maskvoje ir globa apglobusi antrąją, o iš tikrųjų pirmąją lietuvių religiją, pakeitusią ne tik krikščionybę, bet net ir pagonybę. Žydai – vi
Maskvoje lankėsi 1570 m. Varšuvos seimo dienoraščio autorius Rafałas Leszczyńskis.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 95
Tyrėjo teigimu, šio dienoraščio, nors tai yra vienintelis iki šiol žinomas 1570 m. Varšuvos seimo darbą nušviečiantis šaltinis, vertė santykiškai nėra labai didelė, nes jį rašęs Rafałas Leszczyńskis tuo metu, kai seimas posėdžiavo Varšuvoje, pats būdamas Lenkijos pasiuntinybės narys, lankėsi Maskvoje.
Bychovco kronikoje aprašomas karas su Maskvos didžiąja kunigaikštyste 1445 m.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 16
Bychovco kronikos tekstas, kuris dar remiasi ankstesnių sąvadų medžiaga, baigiasi perrašytu iš Trumpojo sąvado, bet taip pat perredaguotu pasakojimu apie 1440 m. sukilimą Smolenske ir 1445 m. pradžios karą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.
Šventasis metropolitas Kiprijonas27 su arkivyskupais ir vyskupais, su archi mandritais, igumenais ir su visų rangų dvasininkais pa sitiko ją priešais Maskvos miestą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 92
Šventasis metropolitas Kiprijonas27 su arkivyskupais ir vyskupais, su archimandritais, igumenais ir su visų rangų dvasininkais pasitiko ją priešais Maskvos miestą
Mykoliukas Žygimantaitis pabėgo į Maskvą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Mykoliukas, išgirdęs, kad atžygiuoja Lietuvos kariuomenė, pabūgo ir iš tų miestų pabėgo į Maskvą