Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristu je tėvui Vilniaus vyskupui ir Alšėnų kunigaikščiui ponui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vac lovui, garbiesiems ir prakilniesiems Polocko vaivadai Jonui Hlebavičiui, Naugarduko vaivadai Stanislovui. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Vilniaus vyskupui Povilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vaclovui, prakil niesiems ir garbingiesiems Polocko seniūnui Jonui Hlebavičiui, Naugarduko seniūnui Stanislovui Goštautui, Vitebs ko.
Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) \nbalandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie\ntuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis\nlovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie\nkė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.
Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po \nViešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai \nketuriasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara\nlystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris\ndešimt šeštaisiais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristu\nje tėvui Vilniaus vyskupui ir Alšėnų kunigaikščiui ponui \nPovilui, Lucko vyskupui Jurgiui, Medininkų vyskupui Vac\nlovui, garbiesiems ir prakilniesiems Polocko vaivadai Jonui \nHlebavičiui, Naugarduko vaivadai Stanislovui Goštautui, \nVitebsko vaivadai Motiejui Klokavičiui, rūmų maršalkai Jo\nnui Zabžezinskiui, raikytojui Jurgiui Astikaičiui, mūsų Lie\ntuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Dubrovskiui \nir daugeliui kitų mūsų dignitorių ir pareigūnų, nuoširdžiai \ništikimų ir mums mielų.
Skitas Mengli Girėjus, pakviestas už mokamą atlyginimą į šį karo žygį, įsikūrė su kariais netoli karaliaus stovyklos, tačiau nepradėjo kovoti prieš maskvėnus, nors Ostrogiškis atkakliai reikalavo, kad įsibrautų į Maskvos kunigaikštystę, mat jis iš Maskvos valdovo irgi buvo gavęs nemaža pinigų. Ne trūko barbarui sumanumo deramai pateisinti savo ne veiklumą, nors, tiesą sakant, jis ketino užpulti tuos, kurie pirmieji suklups mūšyje. Konstantinui laimėjus kovą, pradėjo atvirai remti karalių ir netrukus patrau kė į Maskvos kunigaikštystę, nusiaubdamas didelius plotus ir išsivesdamas šimtą tūkstančių belaisvių.