Santrauka
Livonijos valstybė nebuvo vienalytė; joje iš tikrųjų buvo net 6 atskiros jungtinės valstybės: 4 vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. Livonijos valstybės vadams reikėjo ne tik apsisaugoti nuo Maskvos, bet ir išspręsti bažnytinės valstybės panaikinimo klausimą, nes krašte labai sparčiai plito protestantizmas. 1559 m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, kuria Zigmantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją; jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsipirkti, — magistras už 600.000, o arkivyskupas už 100.000.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Livonijos valstybė nebuvo vienalytė: ją sudarė keturios vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. | c-001 | |
| t-002 Livonijos valstybės vadams reikėjo apsisaugoti nuo Maskvos ir spręsti bažnytinės valstybės panaikinimo klausimą. | c-002 | |
| t-003 1559 m. Vilniuje Zigmantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją, už tai gaudamas 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilis. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Livonijos valstybė nebuvo vienalytė: ją sudarė keturios vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Livonijos valstybė nebuvo vienalytė; joje iš tikrųjų buvo net 6 atskiros jungtinės valsty- bės: 4 vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. Iš pradžių ir ordinas priklausė Rygos arkivyskupui, bet XIV amžiuje (Ge- dimino laikais, — žiūr. 71 psl.) jis nusikratė ta priklausomybe. Vyskupų valdžia toliau dar labiau susilpnėjo; jų vasalai — riteriai bajorai ir miestai pagaliau sukūrė organizacijas su po- litinėmis teisėmis ir su savo seimais. Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijos valstybės vadams reikėjo apsisaugoti nuo Maskvos ir spręsti bažnytinės valstybės panaikinimo klausimą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Livonijos valstybės vadams reikėjo ne tik ap- sisaugoti nuo Maskvos, bet ir išspręsti bažnytinės valstybės pa- naikinimo klausimą, nes krašte labai sparčiai plito protestantiz- mas. Tačiau, nesant vieno valdovo, buvo sunku dėl to susitarti ir sunku apsiginti nuo Maskvos; tad būtinai reikėjo šauktis į pagalbą kaimynę Lietuvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1559 m. Vilniuje Zigmantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją, už tai gaudamas 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1559 m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, kuria Zigmantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją; jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsi- pirkti, — magistras už 600.000, o arkivyskupas už 100.000 auk- sinų. Maskvos kariuomenė tuo tarpu skersai ir išilgai žygiavo po visą Livoniją; ją tik sulaikė atvykusi Lietuvos kariuomene.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |