Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
10 teiginių10 įrašų105 ryšiai
Cigala ir Rothas ragino Vytautą karūnuotis ir patarė kaldinti karūnas Vilniuje. Vytautas laiške Zigmantui rašė, kad Zigmantas galėsiąs siųsti jam karūną tiesiog per Lenkiją. Gediminas ir Algirdas vadinosi karaliais nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš Vakarų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Cigala ir Rothas ragino Vytautą karūnuotis ir patarė kaldinti karūnas Vilniuje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ). Čia dar tebebuvo ir Cigala ir Rothas, kurie nesiliovė Vytautą įkalbinėt karūnuotis, patardami kaldinti Vilniuj karūnas ir jomis karūnuotis. Tą ir pats Zigmantas esą patvirtintų.
Vytautas laiške Zigmantui rašė, kad Zigmantas galėsiąs siųsti jam karūną tiesiog per Lenkiją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kitus Jogailos palydovus Vytautui pasisekė patraukti savo pusėn^2 ). Bet ir tai nieko nepadėjo. Tada dar kartą nutarta kreiptis į likusią Lenkijoj karališką tarybą^3 ) ir, matyt, jau tikrai tikėtasi gauti iš jos sutikimą, nes tuo laiku Vytautas viename savo laiške Zigmantui rašo, kad jis dabar galėsiąs jam siųsti karūną tiesiog per Lenkiją^4 ).
Gediminas ir Algirdas vadinosi karaliais nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš Vakarų.
Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebeleisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės. Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš svetur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps mandagesnis ir sieks įgyti karūną ir pripažinimą iš Vakarų.
Vytautas Didysis buvo vaizduojamas kaip Žalgirio mūšio laimėtojas ir Lietuvos karaliaus karūnos siekęs valdovas.
Gerbti ir garbinti Vytautą Didįjį, suaktualinus jo istorinį vaidmenį, tiko visiems: karvedys, laimėjęs Žalgirio mūšį, išplėtęs Lietuvą nuo jūrų iki jūrų, siekęs Lietuvai karaliaus karūnos, kurią „nugvelbė“ klastingi lenkai...
Mindaugo krikšto svarbiausias tikslas buvo karūna, kurią jis pasiekė 1253 m. liepos 6 d.
1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pirmas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius.
Komentare nurodoma, kad šiame šaltinyje minima legenda, kad Vytauto vainikas buvo sulydytas į Krokuvos vyskupų mitrą; Šiame gabale Vytauto karūna minima kaip vėlyvesnių politinių pretenzijų ir atminties objektas.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
* Versija apie Vytauto vainiko sulydymą su Krokuvos vyskupų mitra yra, veikiausiai, legenda, Išlikusi ligi XVI a. pradžios. JI atsispindi ir 1526 m. LDK atstovų reikalavime, kad Lenkijos karalius ir Ldk 2ygtmanlas Senasis vainikuotų savo sūnų Žygimantą Augustą Krokuvoje esančia ar turinčia būti Vytauto karūna.
Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis kara lius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar labiau lietuvio dėmesį nuo seno traukia garsas ir darbai kito valdovo. Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis karalius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną. Abu tuos du valdovus jungia vienas bendras bruožas : judviejų politikos ir veikimo klausimais istorikai, nors apie abu yra gana daug rašę, iki šiol dar tebesiginčija, nepajėgdami suderinti kai kurių prieštaravimų, negalėdami pasakyti galutino žodžio dėl kai kurių problemų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.