Santrauka
Todėl žodžiais jis dėjosi esąs ištikimas Jogailos ir Lenkijos vasalas ir išlikusiems sričių kunigaikščiams leido reikšti ištikimybės priesaikas Jogailai, tačiau valdyti jis valdė pats vienas: Jogaila be jo nieko negalėjo padaryti Lietuvoje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu. | c-001 | |
| t-005 Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale. | c-002 | |
| t-006 O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. | c-003 | |
| t-007 Ankstyvaisiais Viduramžiais popiežiai maloningai priimdavo valstybių krikštus, ir šios tapdavo popiežiaus ar imperatoriaus vasalėmis. | c-004 | |
| t-008 Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. | c-005 | |
| t-009 Geremferdenas atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Todėl 1384 metų sausio mėn. pabaigoje mes matome jį Karaliaučiuje, kur atvykęs su savo giminaičiais sausio mėn. 30 d., kaip „Herczog von Traken von Gottes Gnaden” išdavė magistrui raštą, pasi žadėdamas būti jo vasalu. Tame pačiame dokumente Vytautas pasivadino Vigandu, vietoje pirmiau rašomo Vytauto vardo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale. Taip baigėsi vienas di- džiausių viduramžių Europos mūšių, am- žininkų vadintas „didžiuoju“, pakeitęs jėgų balansą visame regione. Lietuvoje prasi- dėjo taikus periodas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – po- piežius leido vainikuotis ir sūnui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ankstyvaisiais Viduramžiais popiežiai maloningai priimdavo valstybių krikštus, ir šios tapdavo popiežiaus ar imperatoriaus vasalėmis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ankstyvaisiais Viduramžiais popiežiai maloningai priimdavo valstybių krikštus, ir šios tapdavo popiežiaus ar imperatoriaus vasalėmis.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 31 Naujosios Europos tautoms buvo leidžiama krikštytis ir tapti imperatoriaus vasalėmis. O naujausiajai Viduramžių Europai, taip pat ir Lietuvai teisė sa- varankiškai krikštytis nepripažįstama: Europoje jau vyko kryžiaus karai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu. Tačiau didžiausias Krėvos sutarties minusas, kad viską palikta lem- ti ne teisiniams, o realiems valstybių santykiams – čia Lietuvai ir glūdėjo didžiausias pavojus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Geremferdenas atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties. Vytauto didžiausios šlovės ir galybės metai ir Vilniui buvo geriausios kloties laikai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |