zodyno irasas

vasalas

7 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 67

Ilgainiui Ordinas nustojo egzistuoti. Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale. Taip baigėsi vienas di- džiausių viduramžių Europos mūšių, am- žininkų vadintas „didžiuoju“, pakeitęs jėgų balansą visame regione.
t-002vidutinis

Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir priimtų įvesdinimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 167

Tačiau nau­ jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa­ vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil­ niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei­ kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin­ go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties. Vytauto didžiausios šlovės ir galybės metai ir Vilniui buvo geriausios kloties laikai.
t-003vidutinis

1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 46

Todėl 1384 metų sausio mėn. pabaigoje mes matome jį Karaliaučiuje, kur atvykęs su savo giminaičiais sausio mėn. 30 d., kaip „Herczog von Traken von Gottes Gnaden” išdavė magistrui raštą, pasi­ žadėdamas būti jo vasalu. Tame pačiame dokumente Vytautas pasivadino Vigandu, vietoje pirmiau rašomo Vytauto vardo.
t-004vidutinis

Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš Lietuvos valdovo priimtų įvesdinimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 166-167

150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau nau­ jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa­ vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil­ niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei­ kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin­ go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.
t-005vidutinis

Jogaila neatsisakė teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją, todėl Lietuva valstybingumo neprarado, bet tapo Lenkijos vasale.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 41

Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.
t-006vidutinis

Vytautas žodžiais dėjosi esąs Jogailos ir Lenkijos vasalas, bet Lietuvą valdė pats vienas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 134

Šituo metu jam nebuvo jokios naudos rodyti nepaklusnumą Jogailai. Todėl žodžiais jis dėjosi esąs ištikimas Jogailos ir Lenkijos va- salas ir išlikusiems sričių kunigaikščiams leido reikšti ištikimybės priesaikas Jogailai, tačiau valdyti jis valdė pats vienas: Jogaila be jo nieko negalėjo padaryti Lietuvoje. Jis pasidarė Jogailos są- jungininkas, o ne valdinys.
t-007vidutinis

Pirmojo Lietuvos Statuto epochoje sąvoka „vasalas“ („vassallus“) apibūdino didikų ir bajorų, o ne didžiojo kunigaikščio ir bajorų santykius.

Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

PDF 11

Straipsnio pradžioje cituotas 1529 m. Statuto skyrius buvo pirmasis ir vienintelis rašytinis šių santykių teisinio reguliavimo atvejis. Iš visko sprendžiant, didžioji dalis tokių sandorių buvo sudaroma žodžiu ir nereikalavo specialaus raštiško apiforminimo. Bet kuriuo atveju galima manyti, kad tokia ius feodali vartojimo tradicija išliko iki pat Pirmojo Lietuvos Statuto epochos. Taigi sąvokos lenas (feudum) ir vasalas (vassallus) tuo metu apibūdino santykius ne tarp didžiojo kunigaikščio ir bajorų, bet tarp didikų ir bajorų.