Santrauka
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka rūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovyklo je prie Smolensko su bajorais ir, Vy tautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą -.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux. | c-001 | |
| t-002 Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. | c-002 | |
| t-003 Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka rūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovyklo je prie Smolensko su bajorais ir, Vy tautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą -. | c-003 | |
| t-004 Nuolati nės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Moskoževskio gynybos linijose. | c-004 | |
| t-005 Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštuti nėje pilyje33. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae. Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. — • — 115
Puslapis 132
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuvių- lenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27. Pagaliau 1390 metų rugsėjo 4 caut, fils du Marėchal de ce nom.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka rūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovyklo je prie Smolensko su bajorais ir, Vy tautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą -.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka rūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pi- buvo prisistatęs Vytautui stovyklo je prie Smolensko su bajorais ir, Vy tautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą - Po- lonos miestelį. Žr. K a r a m z i n, Hist. Ros. T. V. vert. į lenk. k. p. 137- 138. Panaši užuomina apie šį Glebą Kronika Ruška, išleista Danilovi- č i a u s, įdėta Latopisiec Litewski, p. 212. Tie kunigaikščiai nebuvo prie Vilniaus nužudyti, bet paimti į ne laisvę Skirgailos stovyklos prie Vi- žūnų užėmimo metu, apie ką aiškiai byloja D a n i 1 o v i č i a u s Latopi siec, p. 45. 28 Das Cromehus arba Kromhus - senuo siuose kryžiuočiu raštuose. K a r a- 1 i a u č. S1 a p t. arch., anot F o i g- t o, V, p. 544, yra vienas pranešimas iš lenkų krašto, rašytas senąja vokie čių kalba: Fol. E, p. 70, kuriame esa ma tokių žodžių: „Apsupome W ille (tai yra Vilnių), lietuvių žemėse patį pavojingiausią miestą, kur buvo trys pilys, saugomos įgulos. Viena jų va dinama Krautuvių Pilimi, kurioje su sirinko keletas tūkstančių ginkluotų žmonių, vyresnieji bei abiejų lyčių prastuomenė, - ir pilies ginti, ir ieš kodami ten saugaus prieglobsčio. To je pilyje krikščionis kunigaikštis, mū sų mielasis brolis, ponas Kazimieras, vadovavo įgulai.” 122
Puslapis 139
Il KNYGA lyje ir kitose miesto tvirtovėse lietuviams vadovavo Jogailos tikras brolis Kazimieras - kunigaikštis Karigaila.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuolati nės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Moskoževskio gynybos linijose.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nuolati nės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Mos- koževskio gynybos linijose. Tas šaunus karys, išvaręs iš tvir tovės visus įtartinus žmones, juolab tuos, kurie galėjo slap čia linkti į Vytauto pusę, įstengė duoti smarkų atkirtį penkias savaites nesiliaujantiems įnirtingiems apsupusiųjų antpuo liams. Niekas nebuvo išleista iš akių Moskoževskiui ginant jam patikėtą pilį: atakas atgieždavo sumaniais ir ūmiais išpuoliais; priešo padarytą žalą ir išardas taip apsukriai ir išmoningai užtaisydavo, jog atrodė, kad įgula tik stiprė janti, vis daugiau įgaudama drąsos, o tvirtovė atrodė vis grėsmingesnė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštuti nėje pilyje33.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prancū zai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštuti nėje pilyje33. Tokios atkaklios Moskoževskio gynybos aplin kybėmis, dar prisidėjus rudens darganoms, kryžiuočių ka riaunoje ėmė plisti ligos, juk stovyklavo po atviru dangumi ir buvo gerokai nusilpusi: daugybė jau buvo užmuštų ir pa imtų į nelaisvę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |