Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka rūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovyklo je prie Smolensko su bajorais ir, Vy tautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą -.
Dalyvavo sunkiuose kautynėse ir ginčuose penkias Vilniaus apsupties savaites
Atlaikė nuolatines atakas, rengė sumanius ir staigius išpuolius bei taisė priešo padarytą žalą
Michał Baliński taip apibūdina lenkų įgulos Aukštutinėje pilyje laikotarpį Vilniaus apsupties metu.
Šaltinio autoriaus vertinimu, įsitvirtinusią įgulą atakos smarkiai kamavo, tačiau jos nepalaužė; aprašomas Moskoževskio vadovaujamas penkių savaičių gynybos laikotarpis.
Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnirtingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stiprios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27. Pagaliau 1390 metų rugsėjo 4 caut, fils du Marėchal de ce nom.
Prancūzai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštutinėje pilyje33. Tokios atkaklios Moskoževskio gynybos aplinkybėmis, dar prisidėjus rudens darganoms, kryžiuočių kariaunoje ėmė plisti ligos, juk stovyklavo po atviru dangumi ir buvo gerokai nusilpusi: daugybė jau buvo užmuštų ir paimtų į nelaisvę.
Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Karūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovykloje prie Smolensko su bajorais ir, Vytautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą - Polonos miestelį. Žr. K a r a m z i n, Hist. Ros. T. V. vert. į lenk. k. p. 137- 138. Panaši užuomina apie šį Glebą Kronika Ruška, išleista Danilovič i a u s, įdėta Latopisiec Litewski, p. 212. Tie kunigaikščiai nebuvo prie Vilniaus nužudyti, bet paimti į nelaisvę Skirgailos stovyklos prie Vižūnų užėmimo metu, apie ką aiškiai byloja D a n i 1 o v i č i a u s Latopisiec, p. 45. 28 Das Cromehus arba Kromhus - senuosiuose kryžiuočiu raštuose. K a r a- 1 i a u č. S1 a p t. arch., anot F o i gt o, V, p. 544, yra vienas pranešimas iš lenkų krašto, rašytas senąja vokiečių kalba: Fol. E, p. 70, kuriame esama tokių žodžių: „Apsupome W ille (tai yra Vilnių), lietuvių žemėse patį pavojingiausią miestą, kur buvo trys pilys, saugomos įgulos. Viena jų vadinama Krautuvių Pilimi, kurioje susirinko keletas tūkstančių ginkluotų žmonių, vyresnieji bei abiejų lyčių prastuomenė, - ir pilies ginti, ir ieškodami ten saugaus prieglobsčio. Toje pilyje krikščionis kunigaikštis, mūsų mielasis brolis, ponas Kazimieras, vadovavo įgulai." 122 ## Puslapis 139 Il KNYGA lyje ir kitose miesto tvirtovėse lietuviams vadovavo Jogailos tikras brolis Kazimieras - kunigaikštis Karigaila.
Nuolatinės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Moskoževskio gynybos linijose. Tas šaunus karys, išvaręs iš tvirtovės visus įtartinus žmones, juolab tuos, kurie galėjo slapčia linkti į Vytauto pusę, įstengė duoti smarkų atkirtį penkias savaites nesiliaujantiems įnirtingiems apsupusiųjų antpuoliams. Niekas nebuvo išleista iš akių Moskoževskiui ginant jam patikėtą pilį: atakas atgieždavo sumaniais ir ūmiais išpuoliais; priešo padarytą žalą ir išardas taip apsukriai ir išmoningai užtaisydavo, jog atrodė, kad įgula tik stiprėjanti, vis daugiau įgaudama drąsos, o tvirtovė atrodė vis grėsmingesnė.
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae. Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. -- • — 115 ## Puslapis 132 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.