Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
5 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Pilsudskio sumanymą miestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos valdžiai „maištininko“ L.
Patikrinti teiginiai
Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o Lucjano Żeligowskio vadovaujami Vilnijos daliniai.
Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą\nmiestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos val-\ndžiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltaru-\nsių“ daliniai.
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti lini-\nją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio\n18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes,\nlaikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Lenkijos kariuomenė buvo sunaikinta mūšyje prie Cecoros, kur žuvo didysis karūnos etmonas Stanislovas Žolkievskis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lenkijos kariuomenė buvo\nsunaikinta, žuvo pats didysis karū-\nnos etmonas, kadaise užėmęs\nMaskvą, S. Žolkievskis. Po šio\npralaimėjimo kilo grėsmė, kad\nTurkija gali įsiveržti į Lenkiją.
Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją. Susidarius grėsmingai si- tuacijai, Abiejų Tautų Res- publikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuo- menės vadu karalius paskyrė Lietuvos di- dįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje...
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |