Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
151 teiginys162 įrašai89 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės centras, katalikų arkivyskupijos centras. Yra 11 seniūnijų.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kaunas – istorinė Lietuvos vieta, ilgainiui tapusi svarbiu gotikos, prekybos ir pasipriešinimo centru. 1382 m. birželio pabaigoje kryžiuočiai Kauno apylinkėje, ant Neries kranto, sunaikino Eigulių pilį, o 1384 m. vasarą čia pastatė Marienwerderio pilį, vadintą tvirčiausia mūrine pilimi priešo žemėje. Vytauto laikais Kaunas kartu su Vilniumi ir Trakais sudarė Lietuvos gotikos epicentrą, o atkūrus pasienio pilis miestas tapo svarbia gynybinės erdvės dalimi. Vėliau, prie Kauno suvežant valstybės ir valdovo miškuose paruoštas prekes, jis išaugo į visos Lietuvos prekybos mišku centrą ir buvo laikomas antruoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestu. XX a. Kaunas patyrė okupacinį spaudimą: 1943 m. čia uždarytas universitetas, o 1972 m. Romo Kalantos susideginimas miesto sode prie Muzikinio teatro tapo pasipriešinimo simboliu ir suaktyvino neformalaus jaunimo judėjimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2021-08-03 · Žiūrėti galerijojeAtėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė kiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė iš puolių ir iš žiemos stovyklos. Kadangi Kaunas Neries ir N e s ė k m in g a i m ė g in a Nemuno santakoje vasarą p u lti K au n ą sunkiau prieinamas, tuo tarpu žiemą, užšalus vandenims, be vargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį pa imti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su ka riuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtin tus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1919 m. balandžio 3-8 d. lietuviai iš Kauno puolė Vilniaus link.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezinkelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
1362 metais vokiečiai išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis giliau į Lietuvą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo, rodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad 1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietuvą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad priešai nebuvo pasiekę. Tokiu nuolatinių kovų laiku augo Vytautas savo tėvo dvare Trakuose, todėl ir jo auklėjime turėjo vyrauti kariški dalykai, ir užtat nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m.
Valdant Gediminui ar Algirdui Kauno pilis priklausė mūro pilių sistemai aplink Lietuvos valstybės branduolį.
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Kaunas buvo Hanzos miestas.
“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.
Kaune lietuviai konstravo ir statė karo bei sporto lėktuvus, įskaitant lengvuosius bombonešius, ir gamino sportinius sklandytuvus.
Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų fiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktuvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams. Sportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lietuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m.
Vytauto valdymo metu vokiečių pirkliai Kaune turėjo miesto svarstykles, malūną, audimo ir vaško apdirbimo dirbtuves.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo rankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško apdirbimo dirbtuves^4 ). Čia galėjo būti ir pinigų dirbtuvė, nes de- (^1) ) Žiūr.
Grįžęs į Kauną Augustinas Voldemaras Karininkų ramovėje ir per radiją pareiškė, kad Lietuva išėjo į pasaulinę politiką.
Abi šalys tokius rezultatus Ženevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją A. Voldemaras pareiškė: „<…> mes išėjome į pasaulinę politiką.“ Tačiau iš tikrųjų Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 39 | 38 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 18 | 29 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 14 | 14 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 13 | 13 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 10 | 10 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 8 | 8 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 7 | 6 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 7 | 7 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 7 | 7 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 6 | 6 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 5 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 5 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 4 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 2 | 2 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Garsioji Babickų šeima | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m. | — | 1 | 1 |
| Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai | 2000 | 1 | 1 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 0 | 1 |
Galerija
Kauno miesto planas, 1757 m.Tiesioginis · Žemėlapis
Kauno Vienybės aikštės vaizdas Pirmojo pasaulinio karo metais.Tiesioginis · Vaizdas
Apie 1915 m. Kauno panorama nuo upės su istoriniu miesto užstatymu ir prieplauka.Tiesioginis · Vaizdas