Santrauka
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, pats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Kalantos susideginimo priežastis – sunki psichikos liga šizofrenija.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Sovietiniai saugumiečiai R. Kalantą slapta palaidojo anksčiau paskelbto laiko. | c-001 | |
| t-002 Sovietų valdžia paskelbė, kad R. Kalantos susideginimo priežastis buvo sunki psichikos liga šizofrenija. | c-002 | |
| t-003 R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio ir kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. | c-003 | |
| t-004 R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą. | c-004 | |
| t-005 Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sovietiniai saugumiečiai R. Kalantą slapta palaidojo anksčiau paskelbto laiko.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Sovietiniai saugumiečiai paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sovietų valdžia paskelbė, kad R. Kalantos susideginimo priežastis buvo sunki psichikos liga šizofrenija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Siekdama sumenkinti šį įvykį, sovietų valdžia paskelbė, kad R. Kalantos susideginimo priežastis – sunki psichikos liga šizofrenija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio ir kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino ne- formalių jaunimo grupių judėjimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |