Santrauka
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, pats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Kalantos susideginimo priežastis – sunki psichikos liga šizofrenija.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Romo Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio ir kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. |
| t-002 Sovietų valdžia paskelbė, kad Romo Kalantos susideginimo priežastis buvo sunki psichikos liga šizofrenija. |
| t-003 Romo Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio ir kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. |
| t-004 Sovietiniai saugumiečiai Romą Kalantą slapta palaidojo anksčiau paskelbto laiko. |
| t-005 Romas Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą. |
| t-006 1972 m. gegužės 14 d. Romas Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu, sušuko „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė ir mirė ligoninėje. |
| t-007 Romo Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. |