vieta

Aleksotas

5 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas Aleksoto pavadinimą siejo su Kauno apylinkių deivės garbinimo tyrimais ir lygino jį su nimfos Alexothe vardu. Pasak Narbuto užrašyto pasakojimo, Aleksoto priemiestyje ant kalno stovėjusi šventykla arba aukuras meilės dievybėms. Aleksote buvo statomi ir strugai (strug, Strusse).

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas Aleksoto pavadinimą siejo su Kauno apylinkių deivės garbinimo tyrimais ir lygino jį su nimfos Alexothe vardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Iškilmės“.\nO tyrimai tik vietiniai ir apima Kauno apylinkes, kur toji\ndeivė, matyt, buvo ypač garbinama; vienas iš to labai seno mies­\nto priemiesčių iki šiol tebesivadina Aleksotu. Antikos laikais\nbuvo žinoma stebėtino gražumo nimfa, vadmtaAlexothe'3.
t-002vidutinis

Pasak Narbuto užrašyto pasakojimo, Aleksoto priemiestyje ant kalno stovėjusi šventykla arba aukuras meilės dievybėms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šią vietą iki šiol\nvadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio. Taip pat pasako­\nja, kad Aleksoto priemiestyje, ant vieno kalno, stovėjusi šven­\ntykla arba aukuras, skirtas meilės dievybėms.\n159\n\n## Puslapis 159\n\nIš šių pastebėjimų reikia daryti išvadą, kad pats Kauno\nmiestas pavadinimą gavo veikiau nuo dievaičio Kaunio, o ne\nnuo kunigaikščio Kūno, Palemono sūnaus, kuris buvęs miesto\nįkūrėjas.
t-003vidutinis

Aleksote buvo statomi ir strugai (strug, Strusse).

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Aleksote buvo statomi ir strugai (strug, Strusse). Tai ne vietinės kilmės laivo tipas, perimtas iš Dauguvos baseino. Šie laivai didesni už vytines, bet paprasčiau įrengti, gre- mėzdiškesni, labiau pritaikyti gabenti miško verslų produkciją.
t-004vidutinis

Pastebimesnė visos Lietuvos mastu buvo upinių laivų statyba Aleksote.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Bet šios įmonės buvo nedidelės ir nelabai pastebimos viso Kauno miesto ūkinės veiklos fone. Pastebimesnė visos Lietuvos mastu buvo upinių laivų statyba Aleksote. Šiuo požiūriu Kaunas pirmavo visoje Lietuvoje.
t-005vidutinis

Laivai ir upeiviai), buvusi kairiojo Nemuno kranto žemutinėje terasoje, Aleksote.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Ypatinga miesto nuosavybės rūšis buvo laivų statykla (plačiau žr. sk. Dirbanti Res- publika posk. Laivai ir upeiviai), buvusi kairiojo Nemuno kranto žemutinėje terasoje, Aleksote.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 7 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)24