Santrauka
Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24. Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo va du Boucicaut’u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24. | c-001 | |
| t-002 Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo va du Boucicaut''u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
119
Puslapis 136
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der bio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo no sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24. Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurody damas, esą Lankasteris, Anglijos ka raliaus Henriko sūnus, su didžiulė mis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo va du Boucicaut”u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 125
Puslapis 142
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS jo jie visa širdimi linko, nes jis buvo Birutės, jų žemietės, sū nus. Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo va du Boucicaut’u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės pasigviešę, iš tolimų kraštų atvyko lieti tokių pačių, kaip ir jie, krikščionių, kraujo. Pagaliau, nurodydami jiems patikimesnį kelią į tokios rūšies garbę, patarinėjo ge riau vykti pas turkus, tuo laiku puldinėjusius Europą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |