Grupė

Gediminaičių dinastija

24 teiginiai42 įrašai48 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Gediminaičių dinastija – lietuvių kilmės valdovų giminė, XIII a. pabaigoje iškilusi Lietuvos istorijoje. Jos vardą davė Vytenio brolis Gediminas, valdęs 1316–1341 m.; nors jis nebuvo pirmasis dinastijos atstovas, savo istoriniu vaidmeniu užgožė pirmtakus. Dinastijos laikais sosto paveldėjimas tarp tos pačios giminės brolių ir sūnų tapo svarbiu valstybės stabilumo požymiu, o jos nariai valdė įvairias kunigaikštijas nuo Turovo-Pinsko ir Podolės iki Zaslavlio bei Volinijos. Sprendžiantis Lietuvos krikšto krypčiai, Gediminaičiai buvo pasidaliję tarp pagonybės ir graikų krikšto. Jogailos palikuonių teisės į sostus ilgą laiką buvo pripažįstamos iš tradicijos, tačiau po paskutiniojo dinastijos valdovo Zigmanto Augusto mirties be įpėdinio Lietuva ir Lenkija galėjo rinktis atskirus valdovus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Gediminaičių dinastijos genealoginis medis.2004-11-24 · Žiūrėti galerijoje
Algirdas (Lietuvos valdovas)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)KarijotasKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)LiubartasNarimantas (Pinsko kunigaikštis)PalemonasSkirgailaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Abiejų Tautų RespublikaGediminaičiaiGediminaičių šeimaJogailaičiaiKazokaiLenkaiLietuviaiLietuvos bajorijaLitvakaiRusaiRusėnaiSlavaiStačiatikiaiUkrainiečiaiVokiečiaiŽydaiBaigaEuropaKaunasKijevasLenkijaLietuvaMaskvaMstislavlisPalestinaPinskasPodolėPolesėTurovasVienaVilniusVolinijaZaslavlisHerbasKentaurasunijažygisGediminaičių dinastija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Dinastiją sudarė lietuvių kilmės valdovai; XIII a. pabaigoje į ją įėjo Butigeidis, Butvydas ir Vytenis.
  • Gediminaičių dinastijos palikuonys buvo susiję su žinomiausiomis Europos monarchijomis.
  • Tai tiesiogiai aprašyta 2013 m. leidinyje „Lietuvos istorija“; laikotarpis – XIII a. pabaiga.
  • Taip teigiama autorių Alf. Eidinto, A. Bumblausko, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio 2013 m. leidinyje; kalbama apie dinastijos palikuonių genetinį ryšį su monarchijomis.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Dinastijoje sostą paveldėdavo tos pačios giminės žmonės – broliai arba sūnūs; taip susiformavo sosto paveldėjimo principas.
  • Gediminaičiai valdė dalį kunigaikštysčių greta Riurikaičių ir kitų lietuvių kilmės kunigaikščių; šios valstybėlės nebuvo sujungtos į vieną glaudų politinį vienetą ir tik silpnai priklausė didžiajam kunigaikščiui.
  • Kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios; Kęstutis turėjo didesnes teises negu jo broliai ir brolėnai bei paveldėjimo teises savo valdose.
  • Jogailos palikuonių teisės į sostus buvo pripažįstamos iš tradicijos, nes valstybėse nebuvo paveldėjimo įstatymo.
  • 2013 m. leidinyje „Lietuvos istorija“ tai aprašoma kaip XIII a. pabaigoje susiformavęs reiškinys ir svarbus valstybės stabilumo požymis.
  • 1930 m. Vytauto Didžiojo aprašyme kalbama apie Vytauto laikų rytines kunigaikštystes.
  • Tai aprašyta Zenono Ivinskio 1978 m. istorijoje, kalbant apie Gediminaičių valdų ir teisių struktūrą.
  • A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje tai aprašoma personalinės Lietuvos ir Lenkijos unijos laikotarpiu.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Gediminaičiai valdė kunigaikštystes Turovo–Pinsko kunigaikštijoje, Podolėje, Zaslavlyje ir Volinijoje.
  • Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volinijos ir Podolijos kunigaikštystes; dauguma Gediminaičių gavo valdyti smulkesnes kunigaikštystes.
  • Dauguma Gediminaičių Vytauto valdymo pradžioje pasirodė jam nepaklusnūs; Vytautas juos suvaldė, atimdamas valdas arba įkalindamas kai kuriuos atstovus.
  • Su Krėvės unija sutiko ne visi Gediminaičiai; nepasirašiusieji Krėvės akto, pasak šaltinio autoriaus, veikiausiai turėjo laisvas rankas.
  • Gediminaičiai buvo pasidaliję tarp pagonybės ir graikų krikšto, kai sprendėsi Lietuvos krikšto kryptis.
  • Zenonas Ivinskis tai aprašo iki Vytauto Didžiojo mirties vykusio laikotarpio kontekste.
  • 1930 m. Vytauto Didžiojo aprašyme tai priskiriama Vytauto valdymo laikotarpiui.
  • 1930 m. šaltinis tai aprašo Vytauto valdymo pradžios politinių veiksmų kontekste; tai šaltinio autoriaus vertinimas apie Gediminaičių elgesį.
  • 1930 m. šaltinis aprašo Krėvės unijos sudarymo laikotarpį; galimą motyvą autorius pateikia kaip atsargų spėjimą.
  • Zenonas Ivinskis tai aprašo Lietuvos krikšto pasirinkimo kontekste, po Kęstučio mirties; laikotarpis siejamas su 1387 m. įvykiais.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-12361vidutinis

Vytauto laikais viena rytinių kunigaikštijų dalis buvo valdoma Gediminaičių greta Riurikaičių ir kitų lietuvių kilmės kunigaikščių.

Įrodymai (4)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vienos tų kunigaikštijų buvo valdomos rusų kilmės kunigaikščių (Riurikaičių), kitos Gediminaičių ir pagaliau keletą smulkių kunigaikštijėlių valdė įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai, kurių giminių pradžia nyksta amžių glūdumose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Visas tas valstybėles vienijo tik priklausomybė didžiajam kunigaikščiui. Šiaip kiekviena jų gyveno savo gyvenimą ir nebuvo suglausta į vieną glaudų politišką vienetą. Vienos tų kunigaikštijų buvo valdomos rusų kilmės kunigaikščių (Riurikaičių), kitos Gediminaičių ir pagaliau keletą smulkių kunigaikštijėlių valdė įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai, kurių giminių pradžia nyksta amžių glūdumose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Daugumas Gediminaičių dėl to pasirodė jam nepaklusnūs pačioje valdymo pradžioje. Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tas lenkų reikalavimas buvo patenkintas. Bet nauji įvykiai, kaip toliau pamatysim, privertė lenkus leisti Vytautui ir Skirgailai grįžti į Lietuvą. Su Krėvės unija ne visi Gediminaičiai sutiko: nepasirašę Krėvės akto, matyt, turėjo laisvas rankas.
t-96102vidutinis

Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys buvo susiję su žinomiausiomis Europos monarchijomis.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai suteikusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybininkų, audėjų, auklių, inžinierių.
t-001vidutinis

Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo).

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šį sumanymą, kaip sako Prochaska, smarkiai rėmęs ir Vytautas; jis priėmė jauną Fridriką savo dvare ir jį vaišino. Kuriuo tikslu buvo rodomas toks palankumas šiam naujam kandidatui į lenkų karalius ir į Lietuvos siuzerenus, sunku pasakyti. Galima tik spėt: arba Vytautas manė atsikratyti Lenkija su visa jos unija, ėmus valdyti kitai, ne Gedimino dinastijai; arba dar labiau norėjo sustiprinti savo teises globoti Lenkiją?
t-003vidutinis

Vytautas panaikino didžiąsias Gediminaičių kunigaikštijas ir paliko jiems tik smulkesnius valdinius.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ). Valdant sritis per savo vietininkus Vytautui laikyti jas savo žinioje buvo daug lengviau, nors sričių savarankiškumas ir nebuvo naikinamas. Didžiojo kunigaikščio valdžia tapo nepalyginamai stipresnė, gavo daugiau medžiaginių išteklių palaikyti valstybės vidaus vienybei bei vienodumui.
t-004vidutinis

Vytautui panaikinus stipriąsias kunigaikštijas, Gediminaičiai nepajudinti liko tik Mstislavlyje ir Pinske.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ).
t-006vidutinis

Daugumas Gediminaičių pačioje Vytauto valdymo pradžioje pasirodė jam nepaklusnūs.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Daugumas Gediminaičių dėl to pasirodė jam nepaklusnūs pačioje valdymo pradžioje. Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ).
t-008vidutinis

XIII a. pabaigoje Lietuvos istorijoje iškilo lietuvių kilmės valdovų Gediminaičių dinastija.

Įrodymai (2)
Visi teiginiai ir įrodymai (24 teiginiai, 42 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas